– Mokslo metų pradžia – jau čia pat. Kaip šiemet sekasi ruoštis šiai ypatingai dienai Vilniuje? Ar pavyko padaryti viską, ką buvote suplanavę per vasarą?
– Nuotaika visada džiugi, nes prasideda nauji mokslo metai, sulėks vaikai į mokyklas, susirinks į vaikų darželius. O problemų – jų kiekvienais metais yra ir būtent prieš prasidedant naujiems mokslo metams.
 |
| G.A.Petronis |
Pagrindinė problema yra mokyklų renovacija. Tiesa, šiais metais mes renovuojame nedaug, didžiausi darbai vyksta 6 mokyklose (Jono Pauliaus II, Šv.Kristoforo, Taikos, Žemynos progimnazijos, Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla ir Vilniaus katalikiškoji mokykla „Versmė“ – aut. past.). Bet kaip ir kiekvienais metais su statybininkais nelabai pavyksta rasti bendrą kalbą, darbai keistai sustabdomi, vėl atnaujinami.
Praeitą penktadienį, rugpjūčio 23-ąją, pats aplankiau visas šešias mokyklas, bendravome ir su techninę priežiūrą vykdančiais specialistais, ir su rangovais. Pasak statybininkų, viskas bus gerai, visur mokslo metai prasidės laiku, patys smulkiausi darbai galbūt dar nebus baigti, bet žadama iki rugsėjo vidurio pabaigti ir apdailą. Smulkūs darbai netrukdys ugdymo procesui – kažkur padažyti, paglaistyti bus galima per artimiausias dvi savaites ir ne pamokų metu.
Remontams trūksta laiko
– Kodėl kasmet turime tą pačią problemą – nespėjama pabaigti darbų iki mokslo metų pradžios?
Kai kurių darželių būklė tikrai apgailėtina, tarkim, šiemet iš lėšų, kurias liepos mėnesį miesto taryba skyrė priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių steigimui mokyklose, Markučių darželiui skyrėme 400 tūkst. Lt, nes ten situacija buvo avarinė – stipriai įtrūkusi siena.
– Atsakymas labai paprastas: neįmanoma įsisavinti 4–5 mln. Lt per du ar tris mėnesius. Tiesiog laikas remontams yra per trumpas, kai kur darbai pradėti jau mokslo metų pabaigoje. Bet, deja, kasmet tokių dalykų nutinka.
– Šiemet renovacija vyksta tik šešiose mokyklose. Vilniaus mastu tai yra labai mažas skaičius. Kiek dar turime tokių mokyklų, kurioms būtina renovacija?
– Renovacijos labai reikėtų 15 bendrojo lavinimo mokyklų ir apie 100 darželių. Jeigu mokykloms finansavimą dar gauname iš ES struktūrinių fondų, tai vaikų darželiai tų lėšų beveik nėra gavę. Reikalaujant gauti tokią paramą paprastai yra nurodomas mokinių skaičius, pastato energetiniai parametrai, bet vaikų darželiai yra priskirtoji savivaldybės savarankiška funkcija, todėl finansavimo beveik negauna, o jeigu ir gauna, tai labai minimalų. Prieš kelerius metus 16 darželių buvo skirta po 200 tūkst. Lt, o visa kita – deja.
Kai kurių darželių būklė tikrai apgailėtina, tarkim, šiemet iš lėšų, kurias liepos mėnesį miesto taryba skyrė priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių steigimui mokyklose, Markučių darželiui skyrėme 400 tūkst. Lt, nes ten situacija buvo avarinė – stipriai įtrūkusi siena. Bet ten reikia tvarkyti ir stogą, teks skirti tam dar pinigų. Kartu bus įrengtos ir kelios papildomos grupės.
– Ar Švietimo ir mokslo ministerija negalėtų prisidėti prie finansavimo ir padėti miestui sutvarkyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas? Juk Vilnius yra, ko gero, vienintelis Lietuvos miestas, kuriame mokinių ir darželinukų skaičius nemažėja, o auga.
– Vidaus reikalų ministerija nuo 2014 metų, kiek žinau, siūlys naują finansavimo modelį, skirtą visos infrastruktūros plėtrai tam tikrose teritorijose. Manau, kad teiksime visus tose teritorijose esančius darželius, visas mokyklas, kurios dar nepaliestos renovacijos. Ir gal gausime tą finansavimą.
Šiuo metu savivaldybėje baigiama švietimo įstaigų būklės studija, vaikų darželiai bus išrikiuoti į atskirą eilę pagal problematišką, pastato būklę, mokyklos – į atskirą. Kai tik ateis prašymas iš ministerijų teikti paraiškas finansavimui, pagal tą eiliškumą mes ir atrinksime mokyklas bei darželius renovacijai.
 |
| Remontuojama Jono Pauliaus II progimnazija |
Aš kaip matematikas turiu tiesiai šviesiai pasakyti – Vilniuje mokosi penktadalis visos Lietuvos moksleivių. Jeigu tokiu principu būtų skiriamas finansavimas, visa tai, kas gaunama iš ES struktūrinių fondų ir Valstybės investicinės programos, Vilniaus ugdymo įstaigos atrodytų visai kitaip.
Dirbant ministerijoje teko važinėti po Šiaurės Lietuvą, tikrai pavydas ėmė. Įėjus į mokyklą norisi nusiauti batus, taip ten švaru ir viskas sutvarkyta. Laboratorijos puikios, net garso įrašų studijos įrengtos, o mes, vilniečiai, apie tai galime tik pasvajoti.
Vilnius vis dar turi perpildytų mokyklų
– Kiek šiemet moksleivių lankys Vilniaus mokyklas? Kiek bus pirmokų, abiturientų? Kaip šis skaičius kis palyginti su pernai metais?
– Kol kas tikslių skaičių neturime, mokyklos visą statistiką pateiks iki rugsėjo 5 dienos. Galiu pasakyti tik tam tikras prognozes – šiemet tiek dvyliktokų, tiek pirmokų turėsime apie 200 daugiau, negu buvo praeitais metais.
Kol kas tikslių skaičių neturime, mokyklos visą statistiką pateiks iki rugsėjo 5 dienos. Galiu pasakyti tik tam tikras prognozes – šiemet tiek dvyliktokų, tiek pirmokų turėsime apie 200 daugiau, negu buvo praeitais metais.
Pernai pirmokų turėjome 5030, šiemet jų bus 5200. Abiturientų buvo 5500, šiemet – 200 daugiau. (Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prognozuojama, kad šiemet Lietuvos mokyklas lankys 351,4 tūkst. mokinių (pernai buvo 373, 9 tūkst.), iš jų apie 29 tūkst. pirmokų. Tai pirmi metai po ilgos pertraukos, kai pirmokų skaičius auga – šį rugsėjį jų ateis per tūkstantį daugiau nei pernai – aut. past.)
– Ar dar turime Vilniuje perpildytų mokyklų, jose antroje pamainoje besimokančių mokinių?
– Perpildytos yra kelios mokyklos, tačiau negalima sakyti, kad mokiniai Vilniaus mokyklose netelpa. Vietų tikrai užtenka, tik pasiskirstymas nėra tolygus. Atsiranda mokyklų, kurios ypatingai traukia, yra patrauklios tėvams. Tai galbūt lemia mokyklos kultūra, suteikiamas akademinis išsilavinimas, nes šiuo metu itin didelis dėmesys skiriamas brandos egzaminų rezultatams. Iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas keliauja informacija, susiformuoja tam tikras mokyklų įvaizdis. Todėl į vienas mokyklas negali patekti visi norintys, o kitose yra laisvų vietų.
Pagal Švietimo įstatymą mes privalome užtikrinti mokymosi vietą moksleiviui pagal jo gyvenamąją vietą, bet jeigu tėvai nori vaiką leisti į kitą mokyklą Vilniaus mieste, jis gali ten patekti tik jeigu toje mokykloje yra laisvų vietų.
Perpildytos yra kelios mokyklos. Tai visų pirma trys gimnazijos, kurioms suteikta galimybė priimti vaikus iš viso Vilniaus miesto: Vilniaus licėjus, M.Biržiškos ir Žirmūnų gimnazijos. Jau pradeda neišsitekti vaikai ir organizuojamas konkursinis priėmimas tiems, kurie ateina ne pagal teritoriją, ir Vytauto Didžiojo, S.Daukanto bei Užupio gimnazijose. Greitai perpildyta bus ir J.Basanavičiaus gimnazija, nes ten moksleivių irgi plūstelėjo, o mokykla nėra didelė.
Gabijos gimnazijoje mokiniai vis dar mokosi dviem pamainomis. Prieš kelerius metus buvo svarstoma statyti priestatą, galbūt ten iškelti progimnaziją, nes čia mokosi mokiniai nuo 1 iki 12 klasės. Tai didžiulis banginis, ši mokykla pernai turėjo beveik 1,5 tūkst. moksleivių.
 |
| Priešmokyklinukų masiškai kol kas į mokyklas iš darželių neperkelinės. |
Taip pat didelė yra Žvėryno gimnazija, čia irgi mokiniai mokosi dviem pamainomis. Šią gimnaziją lanko mokiniai nuo 5 klasės, pernai mokėsi 1200 moksleivių, o patalpos nėra didelės. Šioje gimnazijoje jau ribojame klasės komplektų skaičių. Patrauklu tėvams vaiką atvežti į Žvėryną važiuojant į darbą ir paskui pasiimti, be to, ir mokyklos įvaizdis yra neblogas.
O Gabijos gimnazija perpildyta, nes šalia tiesiog nėra mokyklų, be to, tai miesto pakraštys, kuris sparčiai plečiasi – Pašilaičiai, Perkūnkiemis, Bendorėliai ir t.t. Ten esanti A.Kulviečio mokykla irgi perpildyta – turi 1200 moksleivių.
– Prieš kelerius metus itin madingos buvo pradinės mokyklos, ar jų populiarumas neslūgsta?
– Kur leisti vaikus, sprendžia tėvai, matydami, koks yra vaikas, kaip jam geriau – ar sekasi bendrauti su vyresniais vaikais, ar lengvai prisitaiko. Pradinės mokyklos išlieka labai populiarios, jos visos ar beveik visos yra perpildytos. Ypatingai patrauklūs yra darželiai-mokyklos, į kurias vaikai atvedami 3 metų, o paimami pabaigus keturias klases.
Kita vertus, yra ir trūkumų. Prabuvus šiltnamių sąlygomis paskui, deja, sunkiau vaikui adaptuotis didelėje mokykloje. Bet tai irgi priklauso nuo vaiko charakterio, sugebėjimo bendrauti.
Į darželius nepateks per tūkstantį vaikų
– Tėvai ne kartą piktinosi naująja bendrąja priėmimo į Vilniaus vaikų darželius sistema, neva ji strigo, tėvai negalėjo pamatyti savo atžalų bendroje eilėje, vėliau kai kurie teigė, kad jų vaikai buvo perkelti be tėvų žinios iš vienos grupės į kitą. Kaip sprendėte šias problemas? Ar galite užtikrintai pasakyti, kad sistema veikia?
– Sistema tikrai veikia. Galbūt dėl tam tikrų techninių galimybių ne visi tėvai gali tą pamatyti, tai ateina į savivaldybę aiškintis. Žinoma, ne visada įmanoma prisiskambinti specialistams, jų dirba tik keli. Neretai būna, kad ir aš sulaukiu skambučių su skundais, jog tėvai nemato savo vaiko sąraše. Bet patikriname – yra.
Mes tikrai nesnaudžiame, tikrai bus ir naujų grupių, ir „Mažojo Trinapolio“ darželį plėsime. Taip pat tikimės atidaryti visiškai naują darželį Antakalnyje, Žolyno gatvėje.
Priežasčių, kodėl nemato, gali būti ne viena – galbūt nemoka tėvai prisijungti, gal jų technika sena, neleidžia to padaryti. Būna ir taip, kad vienas tėvas pateikia prašymą, o kitas nori patikrinti, ar vaikas yra eilėje. Bet patikrinti gali tik tas tėvas, kuris pateikė prašymą, kitas žmogus negali prisijungti. Taip saugome vaiko asmens duomenis.
O iš grupės į grupę perkeltų vaikų, tai čia darželio vidaus reikalas. Bet tai galima padaryti tik vaikams prašant. Pasirodžiusi žinia, kad vaikai iš lietuviškos grupės buvo be tėvų žinos perkelti į rusišką ar lenkišką, to negalėjo būti, nes tik su tėvų prašymu vaikai gali būti pervedami. Žinau, kad yra tokių atvejų, kadangi trūksta vietų, tėvai patys pasiprašo, kad rusakalbėse vietose yra laisvų vietų, prašo vaikus priimti bent ten, galbūt vėliau atsiras vietos ir lietuviškose grupėse.
– Kokia situacija su Vilniaus vaikų darželiais? Kiek vaikų šiemet į juos nepateks?
– Šiuo metu turimais duomenimis deklaravusių Vilniaus mieste gyvenamąją vietą 800 vaikų nepateks į darželius. Nedeklaravusiųjų gyvenamosios vietos Vilniuje – dar 300. Nes visada yra apie šeštadalis prašymų iš nedeklaravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.
– Ar gali tėvai tikėtis, kad vis dėlto atsiras papildomų grupių, vietų darželiuose?
– Mes tikrai nesnaudžiame, tikrai bus ir naujų grupių, ir „Mažojo Trinapolio“ darželį plėsime. Taip pat tikimės atidaryti visiškai naują darželį Antakalnyje, Žolyno gatvėje. Ten šiuo metu yra globos namai, bet vaikus ketinama apgyvendinti šeimynose ir tuomet pastatas atsilaisvins. Kol kas dar nežinoma, kiek ten grupių bus, bet tikrai bent keturios. Tą padarysime minimaliomis sąnaudomis, nes pastatas visiškai pritaikytas ikimokyklinio ugdymo įstaigai.
Tolimesni planai yra peržiūrėti visų darželių užimtumą, nes ne visos įstaigos dar maksimaliai išnaudoja savo turimą plotą. Suprantu, kad kažkada buvo galima turėti vaikų darželyje tokią prabangą kaip nedidelės sporto, aktų salytės atskiroms grupėms. Bet dabar dar kartą peržiūrėsime visas Vilniaus miesto įstaigas, padarysime reviziją, aiškinsimės, kur dar galima būtų maksimaliai išnaudoti patalpas. Tam reikalingos lėšos, bet jeigu miesto politikai liepos mėnesį skyrė papildomą finansavimą, to tikėsimės ir ateityje.
 |
| Vietų darželiuose vis dar trūksta |
Rajonai, kuriuose labiausiai trūksta vietų darželiuose, nesikeičia. Tai Pilaitė, Verkių seniūnija, Justiniškės, Pašilaičiai, Fabijoniškės. Rajonai, kurie išsiplėtė, į juos tėvai savo vaikus veža ir iš priemiesčių. Rajonai plėtėsi, o infrastruktūros neatsirado. Tikimės, kad per metus bus pastatytas darželis Santariškėse.
– Ar šiemet jau kraustysite priešmokyklinio ugdymo grupės į bendrojo lavinimo mokyklas, apie ką užsiminta vasaros pradžioje ir kas sulaukė gana didelio tėvų pasipiktinimo?
– Kai ši žinia buvo paskleista gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, tikrai sulaukėme nemažai sunerimusių tėvų skambučių, kurie bandė išsiaiškinti, kokie darželiai bus paliesti, į kokias mokyklas vaikai eis. Nuo šių metų rugsėjo jeigu tai ir bus padaryta, tai vos vienoje kitoje mokykloje. Dėl kitų metų lauksime politinio sprendimo.
Sąlygos mokykloje turi būti ne blogesnės, negu yra vaikų darželyje, tuomet ir tėvai tokiam perėjimui neprieštaraus.
