Korepetitoriai: svari pagalba ar blogas įprotis?

„Taip, planuoju samdytis korepetitorius, – atvirai prisipažino Vilniaus Jėzuitų gimnazijos dvyliktokas Paulius. – Šiuo metu mąstau apie anglų kalbos ir, greičiausiai, matematikos korepetitorius.“

Paslaugomis jau yra pasinaudojęs

Šis gimnazistas prieš keletą metų jau buvo kreipęsis pagalbos į lietuvių kalbą ir matematiką papildomai mokiusius specialistus. „Praėjusiais metais papildomai nesimokiau, tačiau jau dabar su mama peržiūrime skelbimus ir klausinėjame pažįstamų apie brandos egzaminams ruošiančius specialistus, – pasakojo Paulius.  – Girdėjau, kad pas tikrai gerus mokytojus užsirašyti reikia prieš kelis mėnesius, nes kitaip nepateksi. Tačiau kol kas nieko konkrektaus neradome.“

Ekonomiką arba verslo vadybą studijuoti planuojantis jaunuolis sakė papildomos pagalbos į specialistus kreiptis norintis tam, kad užkamšytų savo žinių spragas. Paklaustas, kaip vertina mokytojų dėstymą mokykloje, Paulius pedagogų nekritikavo, tačiau pabrėžė, kad mokantis kartu su keliomis dešimtimis kitų mokinių, ne visada paprasta viską suprasti.

Ši sistema rodo, kad kažkas negerai su mokyklos mokytojais, jei jie negali mokinių mokyti taip, kaip korepetitoriai.„O paaiškinti asmeniškai po pamokų linkę ne visi mokytojai. Ne visi randa laiko. Be to, kai aiškinama tau vienam ir tavo paties tempais, paprasčiau įsisavini informaciją“, – kalbėjo gimnazistas.

Sistemos nepateisina

Nors mokiniai korepetitorius vertina kaip naudingą papildomą pagalbą siekiant akademinių aukštumų, yra įsitikinusių, kad tokia sistema iš esmės yra ydinga. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.

„Korepetitorių sistemą vertinu labai blogai, – „15min“ sakė jis. – Pirma, ši sistema rodo, kad kažkas negerai su mokyklos mokytojais, jei jie negali mokinių mokyti taip, kaip korepetitoriai. Antra, ši sistema  paverčia mokinius priklausomus nuo pagalbos. Tačiau jie turi išmokti gyventi be jos.“

Pripažindamas, kad mokyti vieną moksleivį ir tris dešimtis vienu metu yra skirtumas, B.Burgis visgi akcentavo, kad korepetitoriai nėra „nei stebukladariai, nei šamanai“ ir kad mokyklų mokytojai savo mokinius turėtų paruošti taip, kad jiems papildomos pagalbos samdytis nereikėtų.

„Jei vaikui išties reikalinga pagalba, jei jis kažko nesupranta, mokytojas turėtų rasti laiko šiam vaikui po pamokų, – kalbėjo B.Burgis. – Tačiau kas mokyklinėje matematikoje gali būti tokio, ko pats mokinys negalėtų suprasti? Nėra tokių temų. Nėra nieko, ko negalėtum išmokti pats. Lietuvių kalbos labai sunki kirčiuotė. Ją išmokti sunku, tačiau įmanoma. Na, ir viskas.“

Mokytis turėtų patys

KTU dėstytojas įsitikinęs: žinių spragas, kurias mano turintys, moksleiviai galėtų užpildyti patys labiau stengdamiesi ir daugiau dirbdami. „Juk tie moksleiviai, kurie samdosi korepetitorius, nėra neįgalūs. Tai kodėl tuomet jie negali patys išmokti tam tikrų dalykų? – stebėjosi B.Burgis. – Ypač dabar, kai yra internetas, daugybė knygų, kitų žmonių, kurie gali paaiškinti. Aš visą laiką patraukiu per dantį tuos, kurie padedami specialistų mokosi papildomai: „Nejau, net kai eisi dirbti, tau mama samdys korepetitorių, kuris pamokytų, kaip vieną ar kitą darbą atlikti?“.

Visgi B.Burgis pripažįsta, kad gali būti išimčių, tarp kurių – dainininkai ir įvairūs menininkai, kuriems gali būti reikalinga „papildoma genialių žmonių pagalba“.

„Tačiau iš esmės pagalbos reikia tada, jei susergi sunkia liga. Tačiau jei esi sveikas, gyvas ir turi galvą ant pečių, tuomet korepetitorių samdymasis yra tarsi pripažinimas, kad tavo galva skylėta, – kalbėjo gimnazijos direktorius. – Aš korepetitorių pagalbos niekada nepripažinsiu. Universitetinės programos numatytos ne dirbantiems su korepetitoriais. Jos numatytos taip, kad į jas įstoti galėtų be papildomos pagalbos besimokantys mokiniai.“

Akmuo – į mokytojų daržą

Didžiausią kritikos akmenį B.Burgis metė į mokytojų, remiančių korepetitorių sistemą, daržą: „Mokytojai nebyliai šiai sistemai pritaria. Tačiau mokyklose turėtų būti diegiamas supratimas, kad tai gėdingas dalykas. Mokytojas turėtų sakyti mokiniams: „Jei ko nors nesupranti, klausk manęs per pamoką, klausk po pamokos. Klausk kelis kartus per pamoką. Prašyk manęs papildomos literatūros, knygų, aš tau duosiu.“ Taip turėtų vykti mokymas mokyklose.“

Anot jo, korepetitorių sistemos įsitvirtinimo mūsų šalies mokymosi sistemoje priežastys – akivaizdžios. „Kai kažkada įstoti į paklausias specialybes universitetuose buvo labai sudėtinga, atsirasdavo turtingų tėvų vaikų, kurie sumąstydavo pagreitintai išmokti tai, ko neišmoko mokykloje,  – dėstė B.Burgis. – Tačiau vėliau šią šaką ėmė maitinti patys pedagogai. Juk jie patys klasėje moko savo vaikus, o po pamokų už pinigus – jau kitus. Mokytojai nori užsidirbti. Pati mokyklinė sistema pridengia korepetitorius ir leidžia jiems egzistuoti.“

Kartelės nepakelia

Paklaustas, ar nemano, kad samdydamiesi korepetitorius moksleiviai dirbtinai iškelia akademinę kartelę į viršų, B.Burgis atsakė „Būtų gerai, jei taip būtų“. „Kažkada taip ir buvo. Labai seniai. Tačiau dabar taip nėra. Kartelė tikrai nėra niekur iškelta, – kalbėjo pedagogas. – Todėl korepetitoriai duoda labai menką naudą. Jie tik pinigus pasiima. Todėl ta kartelė ir nekyla. Normaliai dirbantis, mąstantis vaikas pasiekia daug daugiau, nei su korepetitoriais.“

Pasiteiravus, ar egzistuojanti švietimo sistema reiškia, kad didesnes galimybes moksluose pasiekti turi tie, kuriems finansinės galimybės leidžia papildomai samdytis specialistus, KTU dėstytojas tikino, kad taip būna tik su tais, kurie taip mano. „Jeigu mokinys taip nemano, jis gali bet kam mesti iššūkį. Išdidūs žmonės, savimi pasitikintys žmonės dėl to nelieka už borto. Atvirkščiai, jie užsigrūdina, jie žino, kad rungtyniauja nelygiomis sąlygomis, nes kažką tempia už ausų“, – kalbėjo B.Burgis.

Jo įsitikinimu, šią ydingą sistemą būtų galima išnaikinti, jei moksleiviams būtų diegiama į galvą mintis, kad korepetitorių pagalba yra gėdingas dalykas. „Čia kaip su alkoholiu – reikia, kad būtų gėda. Jei alkoholikas didžiuojasi tuo, kad geria, tai tada nieko nepakeisi. Bet jei jam gėda, kad jis geria, tada kitas reikalas“, – įsitikinęs pedagogas.

Pasiūla – didžiulė

Tai, kad korepetitoriai Lietuvoje paklausūs, rodo ir daugybė skelbimų internete, siūlančių papildomą specialistų pagalbą. Ypač daug matematiką, anglų ir lietuvių kalbas bei istoriją papildomai mokančių korepetitorių

„Įvairių klasių moksleiviams padedu mokytis lietuvių kalbos. Turiu patirties. Išsilavinimas: VU lietuvių filologijos bakalauras“, „Esu didelę darbo patirtį turinti vyr. lietuvių k. mokytoja. Mokau gimtosios ir valstybinės kalbos 5–12 klasių mokinius, ruošiu egzaminams“, „Lietuvių kalbos mokytoja moko 5–12 klasių mokinius“. Tokių ir panašių skelbimų interneto platybėse – apstu. Padėti pasiruošti brandos egzaminams siūlosi ir studijų nebaigę studentai, ir į pensiją išėjusios mokytojos. 

Eksperimentas

„15min“ įsitikino: išsirinkti kvalifikuotą specialistą, nėra lengva. Atrodo, kad korepetitoriaus darbas daugeliui – tik papildomo uždarbio galimybė.

• Surinkus viename iš skelbimų nurodytą telefono numerį, atsiliepė jauna mergina. Pasiteiravome konkretesnės informacijos, kokia yra jos darbo patirtis. „Šiuo metu mokau dešimtos klasės moksleivį. Taip pat per tris mėnesius padėjau pasiruošti lietuvių kalbos brandos egzamino neišlaikiusiai merginai egzaminą perlaikyti“, – savo patirtį vardijo Rūta prisistačiusi mergina. Už 1,5 val. individualią lietuvių kalbos pamoką ji prašė 20 Lt.
   
• Surinkus lietuvių kalbos mokytoja prisistačiusios Aldonos telefono numerį, atsiliepė pagyvenusi moteriškė. Aldona baikščiai kalbėjo apie savo teikiamas paslaugas ir iš pradžių sakė nenorinti telefonu atskleisti, kiek kainuoja  jos darbo valanda. „Reikia susitikti akis į akį“, – sakė šiuo metu mokykloje nebedirbanti lietuvių kalbos mokytoja. Dar šiek tiek pabendravus pedagogė prasitarė, kad už 1,5 val. individualią pamoką prašo 50 Lt.

• Moksleivius lietuvių kalbos mokykloje tebemokanti mokytoja Elena, prieš pasakydama savo įkainius, pati uždavė nemažai klausimų: Kokią mokyklą lankote? Koks jūsų vardas? Kiek laiko galėtumėte skirti papildomoms pamokoms? Ar lankote kokį sportą? Mokytoja sakė norinti suprasti, ar pateisins mano lūkesčius ir kaip geriausiai galėtų man padėti. Po bemaž dešimtį minučių trukusio pokalbio pavyko išsiaiškinti, kad 1,5 val. kaina – 45 Lt. „Studentas gali pasiūlyti už 15 Lt, tačiau patirtis čia svarbiausia“, – prieš užbaigdama pokalbį pažymėjo Elena.

Mokytojai paruošia tinkamai

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė. 

Atsakingai sakau ir tikiu: valstybiniams egzaminams mokykloje mokytojai paruošia tinkamai. Jie geriausiai žino, kaip vaikams padėti pasiekti geriausių rezultatų.

Korepetitoriavimo sistema turi būti analizuojama keliais aspektais. Vienas iš jų – korepetitorių veiklos teisėtumas. Laisvojo mokytojo veikla įteisinta Švietimo įstatyme – mokytojas gali būti laisvuoju mokytoju. Tačiau įstatymas neleidžia mokytojui papildomai ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to paties dalyko programą. 

Ar tai, kad moksleiviai samdosi korepetitorius reiškia, kad šalies švietimo sistemoje neišvengta spragų? Tėvai patenkinti švietimo kokybe pradinėje, pagrindinėje mokykloje. Tačiau baigiamosiose klasėse ugdymo kokybė staiga pradeda nebetenkinti. Manau, kad čia įsijungia ir kiti mechanizmai. T.y. atsiranda noras įstoti į tam tikrą specialybę, suvokiama, kad konkurencija yra nemaža. Taigi pradedama mąstyti, kad papildomai pasimokius, galima gauti geresnius rezultatus.