Daugelio manymu, ši pažyma – tik formalumas. Tačiau šitoks kasmetinis sveikatos patikrinimas neretai užkerta kelią galimoms didesnėms sveikatos bėdoms. Per profilaktinį sveikatos patikrinimą bendrosios praktikos gydytojas ar gydytojas pediatras įvertina vaiko sveikatos būklę, jis turi galimybę anksčiau nei tėvai pastebėti pirmuosius nedidelius defektus. Juk, jei vaikas niekuo nesiskundžia, o per vasarą atrodo gerokai paaugęs, įdegęs ir sustiprėjęs, dar nereiškia, kad jis auga visiškai sveikas.
Kas atliekama profilaktinio patikrinimo metu?
Gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, klausą, regėjimą, kvėpavimo, kraujotakos, kitų organų bei jų sistemų būklę. Prireikus, mažąjį pacientą siunčia konsultuotis pas gydytojus specialistus. Dantų būklę įvertina gydytojas odontologas.
Praėjus patikrinimą, visos pažymos grafos turėtų būti užpildytos, nustatyta, kokią fizinio pajėgumo grupę mokinys galės lankyti, tai pat išdėstytos rekomendacijos, jei mokinys turi sveikatos sutrikimų: dėl fizinio krūvio, dėl mitybos, dėl regos, vengtinų alergenų ir panašiai.
Remiantis visoje šalyje veikiančių sveikatos biurų informacija, didžiausios mokinių sveikatos problemos 2011 metais buvo skeleto ir raumenų sutrikimai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelis vaikų per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių. Tarp ydingos moksleivių laikysenos priežasčių – ir knygų prikrauti krepšiai, nepatogūs suolai. Taip pat kasmet daugėja vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija, paauglius dažnai kamuoja mitybos problemos.
Bendrosios praktikos gydytojos Linos Saulienės nuomone, augančiam organizmui reikia visko: visavertės mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, kokybiško poilsio, miego, gerų emocijų. Tik tuomet vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus bei sveikas. „Rūpinimasis vaikų sveikata privalo būti kompleksinis – net ir niekuo nesiskundžiant būtina nuolatos profilaktiškai patikrinti mažųjų sveikatą, stebėti vaiko savijautos pokyčius, mokslo krūvį, nepamiršti laiku pasirūpinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis – tai padeda išvengti daugybės ligų, atšalus orams – sustiprinti imunitetą“, – teigia L.Saulienė. Gydytojos išsakytoms mintims antrina mažų kainų tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė. Anot „Camelia“ vaistininkės, prasidėjus mokslo metams, o ir per pačius mokslo metus, vaistinėse sulaukiama daugybės mamų, tėvų, kurie ateina pirkti savo atžaloms gydytojo rekomenduotų vitaminų bei maisto papildų, reikalingų augančiam organizmui. „Labiausiai mažiesiems trūksta kalcio, geležies, fosforo, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, D, E. Nepaprastai svarbios gerai savijautai yra polinesočiosios omega -3 ir omega-6 riebalų rūgštys“, – teigia J. Cijunaitienė.
Žinomos moterys: „Su kiekvienu vaiku rūpesčių artėjant rugsėjo pirmajai – tik mažėja“
Dainininkė, šokių projekto dalyvė Asta Pilypaitė, kalbėdama apie pasiruošimą Rugsėjo pirmajai, labai konkreti. „Gal tik šie metai po ilgo laiko kiek kitokie, mat į pirmąją klasę ruošiasi eiti mano pagrandukė Rūta. Su mažąja kartu ėjome išsirinkti gražesnių sąsiuvinių, kitų priemonių. Manau, jog sudėtingiausia tėvams būna tuomet, kai Rugsėjo pirmajai ruošiamas pirmasis vaikas. Vėliau įtampos artėjant mokslo metams tik mažėja. Jau seniai nebe problema, jei iki rugsėjo pirmosios nespėju nupirkti visų sąsiuvinių, rašiklių, dažų – visų šių priemonių parduotuvėse bus ir po rugsėjo pirmosios“, – šypsodamasi pasakoja atlikėja. Kalbėdama apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, A.Pilypaitė teigia, kad šis rūpestis šiemet jai – ne rūpestis, nes mokyklai pažymas reikėjo pristatyti dar pavasarį. „Viską jau susitvarkėme, pasitikrinome. Tik vieno vienintelio tyrimo, berods, dėl tuberkuliozės, dar nepasidarėme. Vis nepataikau užregistruoti Rūtelės, nes ne kasdien tą tyrimą daro“, – pasakoja pašnekovė.
Politiko Artūro Paulausko žmona, viena iš labdaringo Širvintų vaikų dienos centro įkūrėjų, dviejų vaikų – Aistės ir Arno – mama Jolanta Paulauskienė tvirtina, jog rūpesčių artėjant Rugsėjo pirmajai pastaruoju metu jai irgi tik mažėja. „Vaikai jau dideli, daug mokyklinių priemonių lieka iš ankstesnių metų. Aistė apskritai viską, ko gali prireikti per mokslo metus, nusiperka pati. Kokių pratybų reikės Arnui, paaiškės tik rugsėjį, tad kol kas – ramu“, – pasakoja moteris. Paskutinėmis vasaros ar pirmosiomis rudens dienomis nereikia rūpintis ir kasmetiniu profilaktiniu vaikų sveikatos patikrinimu – pas gydytoją Paulauskų šeima apsilanko dar vasarą, kai nėra didelių eilių. „Žinoma, yra buvę atvejų, jog ir rugsėjo mėnesį tenka suskubti, kad spėtume pažymą mokyklai pristatyti laiku. Tačiau dažniausiai šio rūpesčio nepasiliekame paskutinei minutei, stengiamės sveikatą pasitikrinti dar per atostogas, radę laisvą minutę“, – teigia J. Paulauskienė. Ar profilaktinių pasitikrinimų pakanka gerai vaikų sveikatai užtikrinti? Pašnekovė šiuo klausimu nedaugžodžiauja. Anot jos, svarbu viskas: ir visavertė mityba, ir fizinis aktyvumas, ir kokybiškas poilsis.
Kuo turėtų pasirūpinti tėveliai?
Dantukais. Verta pasidomėti įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, vykdoma 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa. Specialiomis medžiagomis padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės ir taip neleidžiama susidaryti ėduoniui. Rekomenduojama procedūrą atlikti vos išdygus krūminiams dantims, nes pirmuosius metus jie yra patys neatspariausi.
Užkrečiamųjų ligų prevencija. Pirmaisiais gyvenimo metais vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6–7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito, taip pat atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimo lygį tuberkuliozės mikobakterijomis. Į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas ir 15–16 metų paauglių pakartotinis skiepijimas nuo difterijos ir stabligės.
Nuo mažiau pavojingų, bet itin įkyrių šaltojo sezono ligų saugotis patartina pradėti jau vasarą – vaikams pravartu dažniau pasiūlyti vaisių ir daržovių, o trūkstamų medžiagų atsargas papildyti maisto papildais ir vitaminais. Stiprus imunitetas suformuojamas tik ilgainiui!
Akimis. Daugiau gryno oro, aktyvaus laisvalaikio ir sporto! Vasaros pabaiga – tai juk paskutinės atostogų dienos, kompiuteris ir televizorius tegu palaukia niūrių žiemos vakarų. Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai ne kartą parodė, kad aktyvus laiko leidimas lauke neabejotinai susijęs su mažesniu trumparegystės dažniu. Ištirta, kad kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina regėjimo problemų, ypatingai trumparegystės, riziką. Kaip teigia ekspertai, svarbiausias veiksnys, kodėl būnant gryname ore gerėja rega – natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus.
Kai kuriuose tyrimuose stebėta mitybos įtaka akies odenos silpnumui – nustatyta, kad vitaminų C, D trūkumas, ypač gausus termiškai apdoroto maisto bei cukraus vartojimas yra susiję su trumparegystės progresavimu.
