„Jų mažėja kasmet, ir šie metai – ne išimtis. Tačiau apskaičiavome, kad vaikų lietuviškose švietimo įstaigose gerokai sumažės tik po kelerių metų. Kasmet valsčiuje gimsta maždaug viena klasė – 30-36 vaikai. O reikia sukurti penkias klases. Tai kainuoja daug. Bet negi neverta į tai investuoti? Juk kur kitur, jei ne mokykloje, šeimoje formuojama tautinė savimonė. Jei vienas šių elementų prapuola, tai jau tragedija“, – interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė V.Liškauskas.
Jis taip pat pažymėjo, jog Punsko valsčiuje kol kas neuždaryta nė viena lietuviška švietimo įstaiga, tačiau sprendimas dėl uždarymo gali pasirodyti iki vasario 28 dienos.
„Punsko pradinė, gimnazija, vaikų darželis, kelios valsčiaus lietuviškos mokyklos kol kas tikrai nebus uždaromos, bet žinių lauksime po sausio 1-osios. Jei Lenkijos valdžia šįmet priims palankų sprendimą dėl vaikų krepšelio padidinimo mūsų ir kitoms savivaldybėms, kuriose veikia tautinių mažumų mokyklos, viskas bus gerai. Mums buvo pažadėta, kad finansavimas bus padidintas, tačiau šiandien apie tai jau nieko nebegirdime. Mes siuntėme prašymą, priminimą dėl tų pažadų“, – interviu sakė viršaitis.
Jis taip pat sakė, kad iš lenkiškų vadovėlių besomokantys moksleiviai vėliau nebenori laikyti egzaminų lietuvių kalba.
„Nors mokytojai visus dalykus tebedėsto lietuvių kalba, taip pat rašoma lietuviškai, bet naudotis tenka vadovėliais lenkų kalba. Manau, gal ir gerai, nes vaikų smegenys veikia visu apsisukimu. Tačiau reikėtų ir lietuviškų vadovėlių. Be to, pastebėjome, kad vaikai nelabai nori laikyti egzaminų lietuvių kalba, nes juk visus metus mokėsi iš lenkiškų vadovėlių. Kai verčiamos egzaminų užduotys iš lenkų į lietuvių kalbą, pasitaiko daug klaidų, klaidingų pavadinimų. Tada vaikas sutrinka“, – kalbėjo V.Liškauskas.
Taip pat jis patvirtino, jog nebėra problemų dėl anksčiau mokytojams vėlavusių atlyginimų. „Dabar šios problemos jau nėra. Savivaldybė buvo įsiskolinusi. Švietimui juk reikia atiduoti kone tiek, kiek Punsko valsčiuje surenkama mokesčių. Tada tenka skolintis. Bet tai buhalteriniai dalykai – kai pinigų trūksta, skolinamės, bet tam irgi yra ribos. Manau, tai tikra nesąmonė. Su šia problema susiduria ne tik Punsko, bet ir kitos Lenkijos savivaldybės. Užduočių savivaldybėms vis daugėja, bet pinigų neskiriama. Todėl ir pasitaiko trūkumų“, – sakė V.Liškauskas.
Šiomis dienomis Punsko valsčiaus viršaitis V.Liškauskas vietos tarybai įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kai sulaukė protestų dėl svarstomų vėjo jėgainių statybos. Tačiau dienraščiui jis sakė galintis atsistatydinimo pareiškimą per mėnesį atsiimti.
