Vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Vėmimas taip pat gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Vis tik, jei vaiko vėmimas yra nuolatinis − tai gali būti pavojingos ligos simptomas.
Dažniausiai pasitaikančios vėmimo priežastys
Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai. Neinfekcinės priežastys yra įvairios. Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas. Norint, kad vaikas nustotų vemti, reikia panaikinti ne simptomą, bet šalinti pačią vėmimo priežastį.
Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų. Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas. Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus. Tokiu atveju tėvai gali gudrauti − dėti vaistus į maistą ar rinktis kitokios formos medikamentus. Tačiau jei vaikas apsinuodijo gyvybei pavojingomis medžiagomis, vėmimą reikėtų skatinti, o tuomet kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Ką daryti jei vaikas vemia?
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės. Galbūt vaikas taip reaguoja į kokią nors situaciją, ginasi nuo streso, reikėtų stebėti savo elgesį ir vaiko reakciją jį.
Vaistai vaikui vemiant
Patiems rinkti vaistus vaikui nėra gerai, geriau neduoti maisto, girdyti jį vandeniu ir stebėti. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties. Infekcinio susirgimo atveju vaikas vemia ne vieną kartą, o kelis, vėmimai gali būti vienas po kito, naktį. Šalia vėmimo simptomo būna ir kiti: nenoras valgyti, karščiavimas, viduriavimas. Neurologinio pobūdžio vėmimą išprovokuoja panačios situacijos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti. Taip pat neurologinio pobūdžio vėmimas gali būti ir visai su žarnyno infekcijomis nesusijusių ligų simptomas.
Mamos pienas − geriausias vaistas, maistas ir gėrimas
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Kartais sunku atskirti ar visai mažiukas vaikutis išvėmė maistelį, ar atpylė. Iki 6 mėn., kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą, o kai prasideda įvairus maistas: ir sausas, ir ne, greičiausiai atpylinėjimo nebebus. Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia − gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais. Dieta ir vaiko stebėjimas − pagrindinis vaistas pirmąją vaiko susirgimo dieną.
