45-erius metus biologijos mokytoja pradirbusiai Marijonai Bižienei šie mokslo metai bus pirmieji, kai ji nepravers savo klasės durų. „Tačiau nuoskaudų nejaučiu, o veiklos tikrai turėsiu. Pavyzdžiui, dar nesu perskaičiusi naujos Vaistinių augalų enciklopedijos“, – nusijuokė 68-erių pedagogė, du paskutinius dešimtmečius mokytojavusi Alytaus Panemunės vidurinėje mokykloje, nuo rugsėjo 1-osios tapsiančioje pagrindine.
Kalbėdamasi su „15min“ mokytoja kelis kartus pakartojo, jog visą gyvenimą, be šeimos, jai buvo svarbūs tik trys dalykai – augalai, gyvūnai ir mokiniai. „Mokinių nebeturėsiu, tačiau jie mano atminty išliks, kaip ir meilė viskam, kas gyva. Taip jaučiausi vos pradėjusi dirbti, taip jaučiuosi ir dabar, išėjusi į pensiją“, – tikino M.Bižienė, nemananti, kad mokytojo amžius yra „esminė jo savybė“.
Daug svarbiau – darbštumas, kūrybingumas ir pasiaukojimas šiai profesijai, gebėjimas matyti vaiko ir jaunuolio pasaulį. „Mokytojas privalo suvaldyti klasę, tačiau tas valdymas turi būti grįstas ne tiek kontroliavimu, kiek mokinių jautimu. Pamatai jų akis ir viskas turi būti aišku. Žinoma, to neužtenka, nes svarbiausia yra išmanyti savo sritį – būti ne tuščia puodyne, o kietu riešutėliu“, – pasakojo ilgametė biologijos mokytoja.
Paklausta, ar pedagogui yra sunku tapti autoritetu, M.Bižienė pabrėžė, kad tokiais galime įsivardinti kiekvienas, tačiau mokiniai labai greitai atsirenka tikruosius autoritetus. „Geriau save vadinti dulke, tačiau per pamokas matyti susidomėjusius ir besistengiančius mokinius, o ne kelti save į aukštumas, bet tose aukštumose pasilikti vienam“, – dėstė pašnekovė.
Geriau save vadinti dulke, tačiau per pamokas matyti susidomėjusius ir besistengiančius mokinius, o ne kelti save į aukštumas, bet tose aukštumose pasilikti vienam.Tokią klaidą, jos manymu, neretai daro ką tik pradėję dirbti pedagogai, tačiau tai nėra didžiausia jų bėda. „Jaunam mokytojui, kaip ir visiems kitiems, svarbiausia nedaryti jokių dalykinių klaidų. Jeigu ko nors nežinai, mokiniams taip ir pasakyk, o ne išsisukinėk, nutylėk ar suklaidink. Apskritai jaunam pedagogui mokykloje nėra lengva – jam reikia atlaikyti daug išbandymų, kuriuos skiria mokiniai“, – teigė M.Bižienė.
„Ji jauna, todėl bus lengviau“
Apie šiuos išbandymus papasakojo tos pačios mokyklos fizikos mokytoja Vaida Bielevičienė. Jai – 27-eri ir ji yra jauniausia tarp šios mokyklos pedagogų.
„Pirmi metai tikrai nebuvo lengvi. Buvo sunku išmokti su vaikais susikalbėti, išaiškinti, kad, nepaisant amžiaus, tarp mūsų turi būti tam tikra distancija. Tarkim, ateina į klasę septintokai, pamato mane ir galvoja: o, ji jauna, bus lengviau mokytis. Reikia ir laiko, ir daug pastangų, kad tave imtų vertinti, klausytųsi, ką sakai“, – pripažino penkerius metus Alytaus Panemunės vidurinėje mokykloje dirbanti mokytoja.
Vienas pirmųjų išbandymų, laukusių V.Bielevičienės – mokinių vėlavimas į pamokas ir jų reakcija į tai, kaip „nespėjusius“ ateiti laiku vertina nauja ir jauna mokytoja. „Jeigu numosi ranka ir ramiai leisi atsisėsti į suolą, į tavo pamoką mokiniai vėluos visada. Lygiai taip pat ir su mėginimais nusirašyti, žaisti per pamoką mobiliuoju telefonu. Vaikai stebi, kaip tu į visa tai reaguoji ir labai greitai pasidaro savo išvadas“, – jau sukaupta patirtimi mokykloje dalijosi pedagogė.
 |
| Fizikos mokytoja dirbančiai 27-erių V.Bielevičienei pripažinimo reikėjo sulaukti ne tik iš mokinių, bet ir iš vyresnių kolegų. |
Tačiau mokykla – ne tik mokiniai, bet ir vyresni mokytojai. Jaunam pedagogui savo vertę reikia įrodyti ir jiems. „Atėjusi dirbi į mokyklą palaikymo sulaukiau ne iš visų vyresnių kolegų. Kai kurie žiūrėjo gana atsainiai, maždaug – esi jauna mergina, tavęs laukia išbandymai, pasižiūrėsime, ką sugebi“, – prisiminusi pirmuosius savo karjeros metus pasakojo fizikos mokytoja.
Kartų pasikeitimo krizė
Keturiolika metų istorijos mokytoju, mokyklos direktoriumi dirbęs, o dabar švietimo ir mokslo viceministro pareigas einantis Vaidas Bacys (nuotr.) mano, kad amžius nėra rodiklis, apibūdinantis mokytojo darbo kokybę.
„Su amžiumi mes įgyjame patirties, tačiau prarandame inovatyvumo įgūdį, sunkiau sekasi priimti tai, kas nauja. O jaunas mokytojas turi mažiau patirties, tačiau yra atviresnis naujovėms. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad yra daug pavargusių, nors ir jaunų, ir daug žvalių, nors ir vyresnių mokytojų. Tavo darbo kokybė priklauso nuo pasirengimo ir įdėtų pastangų. Tikrai nesutinku su tais, kurie sako, kad pagyvenusiam mokytojui mokykloje jau ne vieta“, – kalbėjo viceministras.
Tačiau jis sutinka, kad dėl mokinių mažėjimo šalies mokyklos susiduria su rimta problema – naujų mokytojų ateina vis mažiau, o esami pedagogai sensta. Vartydamas mokytojų pasiskirstymo pagal amžių statistiką, V.Bacys konstatuoja, kad situacija – sudėtinga.
Ką ši statistika rodo? Kad mokytojų, kuriems daugiau nei 65 metai, Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei tų, kuriems yra mažiau nei 25-eri. Kaip ir 30–40 metų mokytojų – jų šalyje gerokai mažiau nei kolegų, kurių amžius tarp 50 ir 60 metų.
„Turėsime rimtą krizę, nes iš 37 tūkst. pedagogų apie 15 tūkst. yra daugiau kaip 50 metų amžiaus. Vadinasi, didžiulė pedagogų karta pasikeis iš esmės vienu metu“, – tvirtino V.Bacys ir pridūrė, kad idealiu atveju mokytojų pasiskirstymas pagal amžių turėtų būti tolygus.
Lietuvos mokytojų pasiskirstymas pagal amžių 2010–2011 mokslo metais:
Jaunesni nei 25 m. – 555
25–29 m. – 1761
30–34 m. – 2885
35–39 m. – 4193
40–44 m. – 5761
45–49 m. – 6295
50–54 m. – 6853
55–59 m. – 4637
60–64 m. – 2413
65 m. ir vyresni – 1107
Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija
