Laidais apraizgytą radijo ryšio įrangą, kurią matėme Šuriko nuotykiuose, šiandien pakeitė mikroskopinės belaidės ausinės. O kolekcionuojantys pilną nusirašinėjimo komplektą, dažniausiai įsigyja ir skruzdės dydžio vaizdo kamerą, klijuojamą ant kaktos.
Tokiu būdu pagalbinis asmuo, sėdintis šalia egzamino patalpos, gali savo kompiuterio ekrane matyti egzamino užduotis bei diktuoti teisingus atsakymus.
Tiesa, visa ši technika kainuoja nemažus pinigus, tad retas mokslo žmogus gali sau leisti ją įsigyti. Tokiu atveju studentas pasitelkia senąsias nusirašinėjimo taktikas. Pamėginkime glaustai apžvelgti keletą jų.
Tiesa iš po sijono
Dalis merginų dar sėdėdamos mokykliniame suole kontrolinio metu yra išmėginusios šį metodą. Prie kojų (aukščiau kelių) priklijuotos paruoštukės yra sunkiai pastebimos. Jas patogu matyti, tereikia tik pasirinkti tinkamą sėdėjimo poziciją.
Be to, retas mokytojas/dėstytojas išdrįstų, kilus įtarimui, pareikalauti išblaškyti abejones: juk prašyti pakelti sijoną nėra etiška...
Kūno kalba
Vienas seniausių ir paprasčiausių nusirašinėjimo būdų – užrašai ant menkai pastebimų kūno dalių. Tarkime, vidinės rankos riešo pusės arba plaštakos. Tiesa, tokias špargales iš anksto pasiruošti labai sunku, nes užrašai nuo rankų greitai nusitrina ar nusiplauna.
Tad jas dažniausiai mokiniai arba studentai gamina prieš pat kontrolinę patikrą ar egzaminą. Jose pateikta informacija – formulės arba labai mažos apimties tekstai.
Ilgiau išliekantis, tačiau taip pat tik nedidelis užrašas, gali būti klijuojamas arba lakuojamas ant nago. Be abejo, mažu šifru užrašytas tekstas gali talpinti tik esminę, trumpą informaciją.
Aqua vitae
Retai kur jums uždraus į patalpą įsinešti buteliuką vandens. Nuolatinis skysčių vartojimas – būtina geros savijautos sąlyga.
Paranku, jog dažniausiai kiekvienas parduotuvėje įsigytas buteliukas turi etiketę, o ši – baltą vidinę pusę, kurią galima „ornamentuoti“ savais raštais.
Be abejo, negalima atmesti prielaidos, jog patikros metu marširuojantis tikrintojas nuspręs apžiūrėti ant stalo prieš akis pastatytą daiktą. O butelio, deja, jau niekaip nebepaslėpsi...
Viskas, kas po ranka
Spausdintų paruoštukių klijavimas ant pieštukų ar tušinukų – seniai žinoma nusirašinėtojų taktika. Jeigu šifras nustatytas tinkamai, nedidelės (bet būtinos) informacijos kiekį galima įmažinti priemonėje, su kuria yra pildomas atsakymų lapas.
Be to, tai mažiausiai dėmesio galinti atkreipti špargalė, kadangi rašantysis patikrą žmogus natūraliai fokusuoja žvilgsnį į tą lapo dalį, kurią pildo.
Inovatyvių nusirašinėjimo gidų gvardija internete taip pat nurodo, kaip įsiklijuoti paruoštukę į seną rankinį laikrodį. Žinoma, šis darbas reikalauja ypatingo laikrodininko kruopštumo: reikia nuimti viršutinį gaubtą, gražiai įstatyti užrašų lapelį bei uždėti gaubtą atgal.
Galbūt tokios paruoštukės gamyba užtruks ilgiau nei paprasčiausias keleto simbolių ar sakinių įsiminimas.
Per matematikos pamokas naudojama skaičiavimo mašinėlė gali būti panaudota kaip atmintį saugantis kompiuteris. Tą žino ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, todėl brandos egzaminų metu tekstinę atmintį turintys skaičiuotuvai nėra leidžiami.
Tiesa, net ir paprasčiausi skaičiuotuvai turi nugarėlę ir šonines dalis, kuriose taip pat telpa tekstas...
Ir vis dėlto: ar verta?
F.Dostojevskio pagrindinio veikėjo Raskolnikovo patirtis nebyliai primena, jog nusikalstama ir nesąžininga veikla kursto baimę ir paniką.
Nemenka dalis nusirašinėjusių veikiausiai taip pat galėtų patvirtinti, jog vien pačios paruoštukės turėjimas kelia papildomą stresą: „O ką, jeigu visi supranta, kad aš nusirašinėju? Ir kodėl kolega taip įtariai į mane žiūri?“
Ir tai tik emocinė nusirašinėtojo dalia. Likęs „džiaugsmas“ – sankcijos, kurios laukia pagautojo nusikaltimo vietoje.
Brandos egzaminų metu sukčiaujantis mokinys yra pašalinamas iš egzamino, kurį gali perlaikyti tik po metų. Vadinasi, savo laiku praleidžia stojimą į aukštąją mokyklą.
Universitetai, skatinantys studentų sąmoningumą, tokio elgesio netoleruoja iš viso. Iš eilinio sesijos egzamino už nusirašinėjimą išmestas studentas yra be pasigailėjimo šalinamas iš aukštosios mokyklos. Kai kuriais atvejais – be teisės į ją sugrįžti.
Nors ekstremalūs išbandymai ir kursto adrenaliną, turime savęs paklausti, kur sukčiaujame, kodėl sukčiaujame, ar nėra kitos išeities ir... Ar tikrai verta?
