Produktyvusis mokymasis – tai alternatyviojo ugdymo modelis, padedantis motyvacijos mokytis stokojantiems paaugliams išlikti mokykloje ir padidinti jų mokymosi pasirinkimo galimybes. Mokykloje sudaromos atskiros, nedidelės produktyviojo mokymosi klasės. Mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi įprastai pamokose, o likusią dalį, gavę dalykų mokytojų parengtas užduotis, eina mokytis ir padirbėti į išsirinktą praktinio mokymosi vietą – tai gali būti parduotuvė, kultūros centras, vaikų darželis, vaistinė ir pan. Tokiu būdu teorinės žinios susiejamos su gyvenimu. Kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į jo pomėgius, domėjimosi sritis, gebėjimus, socialinius įgūdžius, sudaromas individualus mokymosi planas, viso mokymosi metu renkamas asmeninių pasiekimų aplankas.
Kaip rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime, praktinio mokymosi vietą jaunuoliai išsirenka patys, mokytojų užduotis – susitarti dėl jų priėmimo, sugalvoti matematikos, fizikos, kitų dalykų užduotis, kurios bus susietos su ta veiklos sritimi.
Ir projekte dalyvaujantys mokiniai, ir mokytojai pabrėžia ypatingą glaudaus mokinių ir mokytojų ryšio svarbą. Vaikams, kurie turi įvairių elgesio ar socialinių problemų ir dėl to linkę nelankyti mokyklos, šis mokymosi modelis ypač patrauklus.
Pristatyme dalyvavęs vienos mokyklos mokinys pasakojo: iki tol, kol atėjo į produktyviojo mokymosi klasę, buvo pakeitęs jau 7 mokyklas, prastai buvo ir su lankomumu. Produktyviojo mokymosi klasėje jam labiausiai patinka tai, kad mokytojai gali skirti daug daugiau dėmesio, nuodugniai viską išaiškinti.
Mokymasis tapo patrauklus ir dėl to, kad jis vyksta ne tik mokykloje. Baigęs 10 klasių šis paauglys žada toliau mokytis profesinėje mokykloje. Kita mokinė pasirinko mokytis produktyviojo mokymosi klasėje ne dėl mokymosi motyvacijos trūkumo. Jai norėjosi išbandyti kitokį mokymosi būdą, nes gerai mokinei buvo nuobodu vien tik pamokose sėdėti.
Mergaitė pasakojo, kad jos mokymosi rezultatai dėl mažesnio savaitinio pamokų kiekio tikrai nenukenčia. Ji mokosi intensyviau pagal jai sudarytą asmeninį ugdymosi planą, o paskutinę savaitės dieną, būdama praktinio mokymosi vietoje, įgyja ir labai naudingos ateičiai patirties, išmoksta praktiškai pritaikyti teorines žinias, net pradeda suprasti, kad ne visus „svajonių darbus“ norėtų dirbti pabaigusi mokslus.
Pernai pagal produktyviojo mokymosi modelį trijose šalies mokyklose mokytis pradėjo maždaug 30 mokinių. Juos moko 6 specialiai tam parengti mokytojai (po du kiekvienoje mokykloje). Šiems mokytojams dalykines užduotis padeda parengti kolegos, kitų dalykų mokytojai.
Per vienerius modelio diegimo metus 21 mokinys pasiekė numatytus rezultatus – tai yra, gali toliau tęsti mokymąsi, jų mokymosi balai atitinka numatytuosius. 8 mokiniai nepasiekė suplanuotų rezultatų, bet jų asmeninė pažanga buvo didžiulė.
„Buvo mokinių, kurie nenorėjo lankyti mokyklos, tačiau gerai ir tai, kad jie iš jos „neiškrito“, ėmė noriau mokytis, ketina įgyti vidurinį ar profesinį išsilavinimą“, – sako projekto vadovė Simona Plienaitytė.
Mokytojai ir darbdaviai, pas kuriuos praktinio mokymosi vietą išsirenka mokiniai, taip pat pastebi, kad produktyvusis mokymasis daro teigiamą įtaką paauglių dvasinei būsenai ir elgesiui. Jie tampa drąsesni, laisviau bendraujantys, labiau pasitikintys. Mokytojams įstrigęs vienos mokinės, kuri apie du mėnesius nesikalbėjo su tėvais, pavyzdys. Po to, kai ši mokinė pradėjo mokytis pagal produktyviojo mokymosi modelį, atgijo jos ryšys su tėvais, ji pradėjo lankytis mokyklos renginiuose, ko anksčiau nebūdavo.
Produktyvaus mokymosi idėją plėtojama pasiremiant ir tarptautine patirtimi, bendradarbiaujant su Europos produktyviojo mokymosi institutu. Pagal šį metodą jaunuoliai mokosi Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt. Skirtingose šalyse produktyvusis mokymasis realizuojamas lanksčiai, pritaikant jo principus pagal kiekvienos šalies poreikius ir galimybes.
Šis inovatyvus projektas Lietuvos mokyklose tęsis dar metus. Pas mus, palyginti su kitomis Europos šalimis, anksti iš švietimo sistemos iškrenta nedaug mokinių, anksti paliekančių švietimo sistemą vidurkis yra mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje jis sudaro maždaug 6,5 proc. ES šalių vidurkis – 12,8 proc. Naujoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje numatyta iškrentančiųjų dalį dar sumažinti.
