Iki šios savaitės pradžios norą mokytis profesinėse mokyklose pareiškė daugiau nei 19 tūkst. pretendentų. Pareiškusiųjų norą mokytis profesinio mokymo įstaigose skaičius jau viršijo nustatytą priėmimo planą.
Beveik penkiasdešimčia procentų daugiau norinčiųjų sulaukė Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Žeimelio žemės ūkio mokykla, trečdaliu – Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Daugų technologijos ir verslo mokykla. Tarp siekiančiųjų įgyti profesiją taip pat populiarios Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, Vilniaus paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, Panevėžio profesinio rengimo centro, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Elektrėnų profesinio mokymo centro, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos ir kt. mokyklų siūlomos programos.
Iki šios savaitės pradžios norą mokytis profesinėse mokyklose pareiškė daugiau nei 19 tūkst. pretendentų. Pareiškusiųjų norą mokytis profesinio mokymo įstaigose skaičius jau viršijo nustatytą priėmimo planą.
Beveik pusė (8,4 tūkst.) iš pareiškusiųjų norą mokytis profesinio mokymo įstaigose yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Daugiau nei tūkstantis pretendentų jau turi aukštojo mokslo diplomą.
Infrastruktūrą atnaujinusios, praktinį rengimą gerokai pagerinusios Lietuvos profesinės mokyklos suteikia ir reikalingų praktinių įgūdžių, ir platesnį išsilavinimą, verslumo pagrindus. Kartu su profesine kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį išsilavinimą ar brandos atestatą, o apie 70 proc. mokymosi laiko sudaro praktinis mokymas mokymo įstaigos praktinio mokymo bazėje ar įmonėje.
Vienas iš pavyzdžių – Kauno statybininkų rengimo centras, kuriame, atnaujinus infrastruktūrą ir įkūrus sektorinį praktinio mokymo centrą, peržiūrėjus mokymo programas, išmokius profesijos mokytojus ir įdiegus vidines kokybės užtikrinimo sistemas, priėmimas jau viršijo 25 procentus planuoto. Baigę šią mokyklą įsidarbino ar savo verslą pradėjo apie 80 proc. absolventų, apie 15 proc. absolventų tęsia mokslus ir tik apie 5 proc. sunkiau sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje. Panašius rodiklius pasiekia Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Vilniaus statybininkų rengimo centras ir daugelis kitų mokyklų.
Vienas iš pokyčius lėmusių veiksnių yra tas, kad daugelio profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės ar asocijuotos verslo struktūros, darbdaviai teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl optimalaus įstaigos valdymo, specialistų poreikio regionuose, kuriuose veikia profesinio mokymo įstaigos, prisideda ruošiant mokymo programas ir kartu jas įgyvendina, priima mokinius į praktikas, paskui įdarbina absolventus, vertina absolventų kompetencijas kvalifikacijai įgyti.
Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetas profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinio mokymo kokybę, skirti daugiau laiko praktikai darbo vietoje, investuoti į profesijos mokytojų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą. Šiuo metu panaudojant ES paramą Lietuvoje kuriami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, kuriuose gali praktikuotis ne tik profesinių mokyklų auklėtiniai, bet ir aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai, įmonių darbuotojai. Profesijos mokytojai kvalifikaciją tobulina įmonėse, aukštosiose mokyklose.
Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairių profesinio mokymo programų: architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t.t.
Į mokyklas priimami asmenys nuo 14 metų. Priėmimas į profesines mokyklas tęsiasi iki rugsėjo 15 d.
