Šiuo metu, pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, miestų mokyklose klasėse sėdi po 30 ir daugiau moksleivių, o kaimuose vos po dešimtį.
„Vidurkis yra apie 17 mokinių. Ar tai didelis skaičius, ar mažas sunku pasakyti, nes Lietuvos edukologai per 20 metų taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, koks skaičius yra optimalus“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
Profsąjungos piktinasi, kad ŠMM apskritai neturi jokios strategijos mokytojų poreikiui ateityje nustatyti.
„2011 metais Lietuvos edukologijos universitete yra parengti 4,5 tūkst. pedagogų dirbti švietimo įstaigose. Darbo vietų mokytojams trūksta, Darbo biržoje stovi mokytojai, kurie daugiausia dirba su pradinukais ar yra socialiniai pedagogai, nors kaimuose socialinių pedagogų trūksta. Šiame kontekste ministerija siūlo atleistus mokytojus persikvalifikuoti į trūkstamus pradinių klasių, ikimokyklinio ugdymo pedagogus, kurių taip pat trūksta“, – piktinosi Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.
Mokyklų uždaroma daugiau
Pasak profsąjungos atstovų, ministerija nesako ir visos tiesos apie šiemet uždaromų mokyklų skaičius. Esą realiai, profsąjungų skaičiavimu, uždaroma kur kas daugiau nei skelbia ministerija. ŠMM ketvirtadienį paskelbė, kad šį rugsėjį nebedirbs 9 mokyklos.
„Šis skaičius yra ne visai tikslus arba yra gudraujama“, – apibendrino A.Jurgelevičius.
Jo teigimu, ŠMM skaičiuodama uždaromas mokyklas neskaičiuoja tų mokyklų, kurios sujungiamos ar tampa kitos mokyklos padaliniu.
„90 proc mokyklų, paverstų didesnių mokyklų skyriais kaimuose, per metus dvejus yra uždaromos“, – pažymėjo jis.
Švietimo ir mokslo ministras atsakydamas į profsąjungų kritiką prašo suvokti realybę, kurioje valstybė gyvena ir, pirmiausia, demografinės padėties kaitą.
„Nieko, nė vieno šioje šalyje nedžiugina sprendimas uždaryti mokyklą ar jas sujungti. Aš galėčiau palinkėti visiems mums matyti pilnesnį vaizdą," – sakė jis.
Streikų nebus
Nors ir labai piktindamiesi švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus neišmanymu, profsąjungų atstovai sutinka, kad per kelerius metus yra pasistūmėta į priekį peržiūrint mokinio krepšelio sistemą, keičiant mokytojų darbo apmokėjimo tvarkas. Prie postūmių esą prisidėjo ir vasarį surengtas streikas.
Nors streikus profsąjungos ir vadina veiksminga priemone, artimiausiu metu nuo jų bus susilaikyta. E.Jurgelevičius teigia, kad taip elgiamasi todėl, kad profsąjungos nenori „politikuoti“.
„Šiuo metu bet kokia protesto forma bus apšaukta politikavimu. Mes tikrai nesame politinė organizacija ir į politiką nesikišame angažuotai, todėl iki rinkimų nuo protesto susilaikysime“, – pažymėjo jis.
Tiesa, nors profsąjungos ir sako, kad nėra politiškai angažuotos, tačiau pats A.Jurgelevičius yra aktyvus socialdemokratų partijos narys, o Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė pati ketino kandidatuoti į Seimą su Lietuvos socialdemokratų partija, tačiau praėjusią savaitę nutarė to nedaryti.
