Strategijos projektui Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu, jis toliau bus nagrinėjamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
„Trūksta dėmesio socialinės atskirties rizikos grupėms, taip pat ir gabiausiems, pagal mokinių aukščiausio lygio pasiekimus atsiliekame nuo pirmaujančių, yra nemaži kaimo ir miesto švietimo prieinamumo ir kokybės skirtumai, vis daugiau motyvacijos trūkumo ir patyčių“, – kalbėjo ministras pristatydamas projektą.
Jis pabrėžė, jog tuo pačiu yra rodiklių, pagal kuriuos Lietuva užima pirmąsias pozicijas Europos Sąjungoje. „Esame pirmi nuo 2010 metų ES pagal darbingo amžiaus asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, procentinę dalį dešimtuke, dešimtuke esame pagal jaunimo 30-34 metų aukštojo išsilavinimo lygį, bet atsiliekame pagal įtraukties į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygį“, – sakė D.Pavalkis.
Ministras atkreipė dėmesį, jog Seimui tvirtinti teikiamas dokumentas apibrėžia tik strateginius švietimo tikslus ir pagrindines įgyvendinimo kryptis, o joje nėra nurodytos detalios įgyvendinimo priemonės. Ministras ragino parlamentarus, kad svarstydami projektą jie neįsileistų į smulkių priemonių svarstymą, bet klausimą nagrinėtų iš esmės.
„Mūsų švietimo vizija, kad kiekvienas vaikas, jaunas ar suaugęs žmogus siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Tarp konkrečių siekių nurodoma, kad būtų sumažintas patyčias patiriančių moksleivių skaičius, daugėtų mokytojų vyrų, bent vienas universitetas patektų tarp 500 pasaulio geriausiųjų.
Švietimo strategijos projekte vienu iš trijų pagrindinių tikslų nurodyta siekti, kad mokytojų bendruomenėje didžiąją dalį sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys mokytojai, taip pat siūloma, bent penktadalis būtų vyrai.
Tarp konkrečių siekių nurodoma, kad būtų sumažintas patyčias patiriančių moksleivių skaičius, daugėtų mokytojų vyrų, bent vienas universitetas patektų tarp 500 pasaulio geriausiųjų, didėtų švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis.
Projekte teigiama, kad pastaraisiais metais smukęs švietimo biudžetas turėtų būti atstatytas ir išlaikomas „pagal pažangiausios švietimo kokybės šalių praktiką“. 2010 metais švietimui skiriamų asignavimų dalis sudarė 5,38 proc. BVP, siūloma, kad iki 2017 metų ji siektų 5,8 proc., o 2022 metų – 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pirmuoju strategijos tikslu numatoma „pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų kritinę masę sudaro reflektuojantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys mokytojai ir dėstytojai“.
„Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti dirbti gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems. Šiuo metu į švietimo ir ugdymo studijas prašymus pirmu teikimu teikia asmenys, vidutiniškai surinkę 13,8 stojamojo balo, o į populiariausias studijų kryptis – beveik 19 balų. Tai rodo, kad gabiausieji ir darbščiausieji nepritraukiami dirbti į švietimo sritį“, – rašoma projekte.
Pažymima, kad švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas neteikia plataus humanitarinio kultūrinio akiračio, kuris reikštų būsimų mokytojų ir dėstytojų, kaip asmenybės ugdytojų, erudiciją, „lemtų jų prestižą visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą“.
„Toks kultūrinis išsilavinimas – esminė sąlyga mokytojams tapti veiksmingais Lietuvos kultūros tradicijos laidininkais ir aktyvių jos kūrėjų ugdytojais“, – rašoma projekte.
Taip pat tarp siekių įvardijama, kad daugiau mokytojų turėtų būti vyrai. „87,5 proc. šalies mokytojų, ugdančių pagal bendrojo ugdymo programas, sudaro moterys, tad tokia padėtis ne visada palanki visapusiškai ugdyti vaikus ir jaunimą“, – rašoma projekte. Vyrų mokytojų skaičių nuo 12,4 proc. (2011 metų duomenys) siekiama padidinti iki 20 proc. 2022-aisiais.
Strategijos įgyvendinimui siūloma „motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose“, taip pat – „užtikrinti besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių dermę tarp mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas“.
Tarp rodiklių numatoma, kad per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis turėtų didėti nuo 44,6 proc. 2011 metais iki 70 proc. 2022 metais.
Taip pat numatoma, kad būrelius lankytų absoliučiai visi vaikai – neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis turėtų didėti nuo maždaug 25 proc. šiuo metu iki 100 proc. 2022 metais.
Daugiau vaikų turėtų lankyti darželius – siekiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga slankančių 4-6 metų amžiaus vaikų dalis didėtų nuo 78,4 proc. šiuo metu iki 95 procentų 2022 metais.
Nacionalinės švietimo strategijos 2012-2022 metams projektas buvo parengtas dar praėjusios Vyriausybės, tačiau parlamentui tvirtinti nebuvo pateiktas, o po Seimo rinkimų naujasis Ministrų kabinetas pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti pakoreguotą atnaujintą projektą.
