Pasak Švietimo ir mokslo ministro, pakeitimais siekiama išsaugoti mažas mokyklas, daugiau lėšų skirti psichologams mokyklose.
Naujovės įsigalios nuo 2014 metų.
„Šiais metais yra vidiniai rezervai, tuos vidinius rezervus panaudos ir pakaks lėšų, kad šiais metais dar būtų išlaikytos tos mokyklos, o nuo kitų metų yra numatyti asignavimai, kurie bus numatyti ateinančių metų biudžete“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis vardijo, kad pakeitimams įgyvendinti prireiks dešimčių milijonų litų.
„Pasakyti bendromis sumomis, ko gero, neišeitų, aš galiu tiktai paminėti kelis skaičius. Apie 20 mln. litų bus skirta kompensuoti mažų kaimo mokyklų neuždarymą, apie 19 mln. reikės tam, kad būtų galima leisti formuoti po vieną vienuoliktą ir dvyliktą klasę taip pat ne miestų mokyklose. Taip pat yra keletas milijonų skirta mokinio krepšelio padidinimui ir psichologinės tarnybos mokyklose geresniam finansavimui“, – aiškino ministras.
Anot ministerijos, tikimasi „sušvelninti neadekvatų ugdymo reikmių finansavimo mažėjimą, mažėjant mokinių skaičiui“. Esą kelių pastarųjų metų praktika parodė, kad „rugsėjo 1 d. mokinių sumažėjo vidutiniškai 26 proc. mažiau nei klasių“.
Anot ministerijos, tikimasi „sušvelninti neadekvatų ugdymo reikmių finansavimo mažėjimą, mažėjant mokinių skaičiui“. Esą kelių pastarųjų metų praktika parodė, kad „rugsėjo 1 d. mokinių sumažėjo vidutiniškai 26 proc. mažiau nei klasių“.
Siekiant kompensuoti mokykloms šį mokinių ir klasių mažėjimo skirtumą, mokinio krepšelis didinamas 38 litais (nuo 3310 iki 3348 litų).
Be to, patikslintos finansavimo išimtys.
Pavyzdžiui, apibrėžta, kad daugiakalbėje aplinkoje esančia laikoma tokia mokykla, kurioje mokoma lietuvių mokomąja kalba ir kuri yra Vilniaus rajono ar Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip pat mokykla, kurioje mokoma lietuvių mokomąja kalba ir kuri yra Elektrėnų, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino ar Vilniaus miesto savivaldybėje, jei joje pagal bendrojo ugdymo programas mokoma ne mažiau kaip 20 proc. mokinių, kurių gimtoji kalba yra kita nei lietuvių kalba. Tokių mokyklų mokiniams vietoj 10 proc. nustatytas 20 proc. priedas prie bendra tvarka apskaičiuoto mokinio krepšelio.
Iki šiol metodikoje nebuvo apibrėžta, kas yra daugiakalbėje aplinkoje esanti mokykla.
Jei mokinys mokosi mišrioje mokykloje, kuri nėra daugiakalbėje aplinkoje, 20 proc. priedas bus skaičiuojamas tik tiems mokiniams, kurie mokosi tautinės mažumos kalba. Mišrių mokyklų mokiniams, kurie mokosi lietuvių mokomąja kalba, numatoma didinti mokinio krepšelį 20 proc. tik tais atvejais, jei mokykla yra daugiakalbėje aplinkoje. Ligšiolinėje metodikoje visiems mišrios mokyklos mokiniams buvo skaičiuojamas 20 proc. didesnis mokinio krepšelis.
Didesnis nei iki šiol mokinio krepšelio koeficientas bus taikomas ir kaimo pagrindinių mokyklų (progimnazijų), kuriose mokosi 201–300 vaikų, mokiniams. Ministerijos aiškinimu, 201-asis mokinys „atnešdavo“ mokyklai finansinį nuostolį iki 200 tūkst. litų, kadangi mokinio krepšelis būdavo skaičiuojamas ženkliai didesnėms klasėms.
Pedagogų psichologinių tarnybų finansavimas didės 20 proc. – nuo 19 iki 22,8 litų už sutartinį mokinį per metus.
Tuo metu opozicijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras parlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius teigia, kad iš esmės lėšos didinamos 11-12 klasių mokiniams Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, ir šis Ministrų kabineto sprendimas nesusijęs su mažiausias klases turinčių kaimo mokyklų išsaugojimu.
„Deja, Vyriausybė, priimdama sprendimą, skleidžia neatitinkančias teisybės žinias, nes tikrai šitie pakeitimai yra susiję tik su kaimiškose vietovėse esančiomis vidurinėmis mokyklomis ir koeficientai yra didinami tik 11-12 klasių mokiniams. O būtent pačių mažiausių (...) mokinių atžvilgiu jokių palengvinimų nėra“, – BNS ketvirtadienį sakė G.Steponavičius.
„Maždaug 400 kaimo mokyklų – pačių mažiausių ir pačioje sunkiausioje situacijoje esančių – šitie Vyriausybės pakeitimai nepaliečia, ir todėl teigti, kad yra rūpinamasi mažomis kaimiškomis mokyklomis ir kad kuo mažesnis vaikas, tuo arčiau mokykla – šitie sprendimai su tuo niekaip nėra susiję. O kalba tik apie 100 vidurinių, kitaip tariant, didesnių kaimo vietovėse esančių mokyklų vyresnių klasių situacijos pagerinimą“, – kalbėjo jis.
G.Steponavičiaus teigimu, daugiausia tokių vidurinių mokyklų, dar nepersitvarkiusių į gimnazijas, yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
