Ne už procesą, o už rezultatą
Lyginant viešąjį ir privatų sektorių atlygio požiūriu, galima pastebėti, kad šiuo metu privatus sektorius atlygį matuoja aiškiais, vertę kuriančiais rodikliais, tokiais kaip pasiekti darbo rezultatai. Visai kitaip šiuo metu yra viešajame sektoriuje, E. Leontjevos teigimu, atlygis čia yra mokamas už procesą ir už buvimą darbo vietoje. Ir tai yra ydinga.
„Tai yra ne tik didžiausias priekaištas, bet ir didžiausias pertvarkos siekis – pakeisti situaciją taip, kad žmonės valstybės tarnyboje siektų tikslų ir rezultatų, kurie visuomenei yra reikalingi, būtini ir tikrai sukuria vertę, ir būtent už tų tikslų pasiekimą jiems būtų atlyginama. O ne už procesą, kaip yra dabar“, – teigia E. Leontjeva.
Būtinybė optimizuoti
Laisvosios rinkos instituto atstovė akcentuoja veiklos optimizavimo svarbą ir tinkamų funkcijų vykdymą, kurio viešajame sektoriuje yra dažnai pasigendama: „Versle veikiame ribotų išteklių sąlygomis. Toks išteklių ribotumas spaudžia žmogų ir verčia optimizuoti savo veiklą. Šiais pokyčiais siekiama, kad ir viešajame sektoriuje funkcijos būtų atliekamos taip pat optimaliai.“
Tačiau, E. Leontjevos teigimu, veiklos optimizavimo neužtenka – viskas priklauso nuo to, kokios yra funkcijos – ar jos išvis reikalingos? Nes blogiausia, kas gali nutikti – optimaliai vykdomos valstybei ir piliečiams nereikalingos funkcijos.
Atlygis – rinkos dalis
„Šiuo metu viešajame sektoriuje darbo užmokestis yra paremtas fiksuota 181 euro dydžio suma. Per pastaruosius trejus metus ji pasikeitė apie 10 eurų. Suma priklauso nuo politikų sprendimų. Prie šios sumos prisideda ir nuo darbuotojo pareigybės priklausantys koeficientai, kurie padauginami ir nurodo, koks atlygis bus gaunamas“, – apie dabartinę sistemą viešajame sektoriuje kalba V. Vasiliauskas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad šis metodas yra pasenęs. Pertvarkoje yra siūloma bazę susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje. Ir jį perskaičiuoti ne rečiau kaip kas 3 metus. Tai padėtų viešajam sektoriui tapti labiau konkurencingam, nes ši bazė nebūtų fiksuota – ji keistųsi kartu su darbo rinka ir besikeičiančiu vidutiniu darbo užmokesčiu.
Stažas nebe toks svarbus
Dar viena pasenusi darbo užmokesčio dedamoji viešojo sektoriaus atlygio politikoje – darbo stažas. V. Vasiliauskas mano, kad tai sukuria netolygią situaciją tarp naujai ateinančių ir jau dirbančių žmonių: „Tai nemotyvuoja naujų darbuotojų, nes jiems nėra ką pasiūlyti, tačiau tai nėra ir postūmis ilgiau dirbantiems žmonėms siekti geresnių rezultatų, nes jiems užtenka išlaikyti savo darbą. Įvykdžius pertvarką, darbo stažas būtų eliminuojamas kaip sudėtinė valstybės tarnybos paketo ir darbo užmokesčio dalis.“
Minėtoji sudedamoji dalis būtų keičiama priedais už darbo rezultatus. Ministrės pirmininkės patarėjas teigia, kad darbo rezultatai gali būti apskaičiuojami kaip ir verslo sektoriuje, kur taikomos įvairios metodikos.
Didesnis įstaigų savarankiškumas
Pertvarka siūlo suteikti vadovui daugiau sprendimų galios. Tai įgalintų vadovą skirstyti darbo užmokesčio fondą, suteiktų galimybę spręsti, kiek tuo momentu įstaigai reikia darbuotojų ir kaip vadovas galėtų perskirstyti tam tikras funkcijas.
Tačiau prie pokyčių galėtų prisidėti ne tik vadovas. Šiandien valstybės tarnautojai yra įpareigoti siūlyti patobulinimus, jei jie mato, kad paslaugos teikiamos neefektyviai. Deja, praktiškai tai neveikia. E. Leontjeva teigia, kad reikia rasti būdų, kaip nuolat patikrinti, ar paslauga reikalinga, ar darbuotojas ją atlieka geriausiu, pigiausiu būdu, ar nesama poreikio daryti kitaip, taigi prie to turi prisidėti patys darbuotojai. Tik tada kiekvienoje įstaigoje bus galima užtikrinti reikalingų paslaugų teikimą.
„Reikia pradėti „valyti“ teisinius pagrindus, nes žmonės viską vykdo pagal raštą ir bijo atsakomybės. Ši problema išlieka, kol kas dažniausiai bijoma priimti sprendimus, dėl to viskas yra atidėliojama, nors būtų galima atlikti ir greičiau, ir sumaniau. Blogiausi pavyzdžiai – kai Specialioji tyrimų tarnyba ateina ir tikrina darbuotojus, kurie greičiau išdavė statybų dokumentus įtardami, kad jau esama korupcijos požymių“, – sako E. Leontjeva.
-
Jaunoji valstybės tarnautoja darbe save realizuoja maksimaliai
-
Migracijos procesų skaitmenizavimas – esame tarp lyderių Europoje
-
Liūdna statistika įkvėpė veikti – kokie teigiami pokyčiai planuojami viešajame sektoriuje?
-
Pakako vienerių metų atrasti savo pašaukimą viešajame sektoriuje
-
Ką daryti, kad valstybės tarnybos įvaizdis pasikeistų?
Misija nėra neįmanoma
„Mes tikrai turime ir gerųjų pavyzdžių, kai remiasi privataus sektoriaus patirtimi. Į galvą šauna Valstybinė mokesčių inspekcija, Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos – jos iš tikrųjų yra pajudėjusios gerokai į priekį. Misija nėra neįmanoma“, – teigia V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas mano, kad svarbu semtis įkvėpimo iš kitų šalių: „Aš netikiu nacionaliniu uždaru sprendimu, kai siekiame tapti globalia šalimi, kur vienas su kitu esame susiję. Kalbant apie darbo užmokesčio sistemą, mes siūlome, kad trys valdžios turėtų labai panašias sistemas. Šis modelis jau yra taikomas Estijoje – trijų valdžių aukščiausi vadovai gauna vienodus darbo užmokesčius ir pagal tai nustatoma žemesnių pareigų atlygio dalis.“
Premjerės patarėjo teigimu, svarbu nepraleisti progos ir įgyvendinti pokyčius, tai leis matyti teigiamą rezultatą. „Aš niekada nesutiksiu su posakiu, kad dabar – ne metas pokyčiams. Pokyčiams visada yra laiko, tiesiog reikia imti ir daryti“, – pokalbį baigia V. Vasiliauskas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
