Naujienų portalas 15min gavo įstatymo projektą, kuris Seime registruojamas penktadienį. Po juo parašus padėjo ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos atstovai.
Aštriausi kampai – kontrolieriaus skyrimo tvarka, politikų teisė teikti paklausimus ir kontrolieriaus įgaliojimai.
Projekto autorius konservatorius Laurynas Kasčiūnas interviu 15min pripažino, kad kai kurie prezidentūros ir VSD siūlymai paramos nesulaukė, tačiau tikina, kad buvo ieškoma geriausio kompromiso įvertinus tarptautinę praktiką.
„Į kai ką atsižvelgėme, į kai ką – ne. Didžiausias taškas, kur nuomonės skirtingos, yra skyrimo tvarka“, – apie prezidentūros ir VSD pastabas sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.
Pagal projektą, žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją penkeriems metams skirtų Seimas parlamento pirmininko teikimu, pritarus Seimo NSGK, jis galėtų dirbti daugiausia dvi kadencijas.
Projekte numatoma, kad kontrolieriui politikai galėtų raštu teikti paklausimus – tai galėtų daryti prezidentas, Seimas, Seimo NSGK, parlamento laikinoji tyrimo komisija ir Vyriausybė. Prezidento teisės ankstesniuose svarstymuose nebuvo.
Siūloma numatyti, kad žvalgybos kontrolierius galėtų patekti į žvalgybos patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su slapta informacija, kuria disponuoja žvalgyba, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją.
Kontrolierius ir jo pavaduotojas vertintų žvalgybos institucijų ir pareigūnų veiksmus, žvalgybos metodų taikymo teisėtumą, tirtų skundus.
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad svarstant plėsti žvalgybos institucijų galias, prasminga stiprinti nepriklausomą jų priežiūrą ir taip sukurti papildomą mechanizmą, garantuojantį žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, žvalgybos veiklos teisėtumą.
„Esame parlamentinė valstybė“
Apie tai, ko tikimasi iš kontrolieriaus ir ar jis netaps įrankiu politinės galios žaidimuose, 15min kalbėjosi su Seimo NSKG pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
– Kodėl kontrolieriaus skyrimo procedūroje yra tik Seimas – nėra nei prezidento, nei Vyriausybės?
– Mes esame parlamentinė valstybė. Seimo kontrolieriai skiriami Seimo pirmininkės teikimu viso Seimo, o čia mes dar įvedame NSGK pritarimą.
– Viena iš kontrolieriaus funkcijų būtų tikrinti politikų paklausimus. Ar nematote rizikos, kad tai gali tapti iš esmės politikų pavedimais aiškintis jiems naudingus dalykus?
– Dėl to ir yra paklausimas. Jo samprata tokia, kad kontrolierius galės savarankiškai apsispręsti, ar tą paklausimą nagrinės kaip vertą dėmesio ar ne, kiek ten bus faktų, duomenų...
Kai kalbama apie tai, kas gali paklausimus formuluoti, tai ne šiaip politikai – tai NSGK, kaip komitetas, kur yra įvairių politinių jėgų atstovų, yra specialioji komisija, kuri dažniausiai veikia tik ypatingais atvejais.
Negali Seimo narys atskirai paklausimo formuluoti.
Tobulindami įstatymo projektą atskirai įtraukėme ir prezidentą, ir Vyriausybę, kaip kolegialią instituciją, kad turėtume balansą tarp visų valdžios šakų.
– Ar kitose šalyse yra panašių paklausimo praktikų?
– Vienur yra, kitur kontrolierius visiškai savarankiškai priima sprendimą pradėti tyrimą, kas ir čia įmanoma. Bet kiekvienas paklausimas turi būti su pagrindu.
Kontrolierius, kaip nepriklausomas žmogus, tą paklausimą vertina objektyviai.
Matydamas, kad tai yra visiška politinė manipuliacija, gali atmesti ir jo nenagrinėti.
– Kodėl atsisakyta idėjos steigti kontrolieriaus tarnybą arba pavesti Seimo kontrolieriui rūpintis ne tik žvalgyba, bet ir kriminaline žvalgyba?
– Skirtingi metodai. Mes pačioje pradžioje tai atmetėme, matydami ir tarptautinę praktiką.
Rengiant projektą įvyko trys diskusijos su Suomijos, Nyderlandų ir Norvegijos atstovais. Tai padėjo suprasti, kodėl jau 13 NATO ir ES šalių įsteigė išorines žvalgybos įstaigų priežiūros institucijas. Jos efektyvesnės, nes yra profesionali ekspertizė, politinis neutralumas, nuolatinė veikla, proaktyvumas.
Kriminalinės žvalgybos tikslai yra kiti, yra sąsajos su ikiteisminiais tyrimais. Žvalgyba ir teisėsauga nėra tapačios veiklos, nes jų tikslai, organizavimo procesas ir subjektai yra skirtingi.
Tai padarėme nuo pat pradžių ir, manau, turime konsensusą visų valdžios šakų.
– Ar turite konsensusą su prezidentūra ir VSD?
– Mes diskutuojame, kalbamės, išklausėme kai kuriuos pasiūlymus. Į kai ką atsižvelgėme, į kai ką – ne šioje stadijoje.
Noriu pabrėžti, kad atlikome tarptautinės praktikos analizę, darėme daug įvairių klausymų. Tai yra tik parengimo stadija.
Po pateikimo bus paprašyta Vyriausybės išvados, po to bus svarstymai komitete. Daug dalykų dar galėsime aptarti ir rasti galimus sprendinius.
Natūralu, kad didžiausias taškas, kur yra skirtingos nuomonės, yra skyrimo tvarka.
– Kol kas nematote reikalo, kad į procesą būtų įtrauktas prezidentas ar Valstybės gynimo taryba?
– Kol kas šitame projekte to nėra, bet esame atviri. Jeigu būtų galima įvesti Valstybės gynimo tarybos patariamąjį žodį kažkokiame lygmenyje – kodėl gi ne. Tikrai neatmetu to.
– Pakalbėkime apie kontrolieriaus įgaliojimus. Ką pasakytumėte tiems, kurie mato riziką, kad įgaliojimai įeiti į patalpas, gauti visą informaciją gali suvaržyti žvalgų veiklą, įsikišti į konkrečias žvalgybos operacijas ar atskleisti slaptus bendradarbius, įėjus į patalpas ar automobilį?
– Pas mus yra dvi išlygos – slapti bendradarbiai ir užsienio sąjungininkų informacija.
Kitose šalyse, kurias nagrinėjome, – Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje – viskas yra įmanoma, kontrolierius tik pats kontroliuoja save, jiems nėra jokių ribų. Mes gi įvedame dvi išlygas.
Natūralu, kad kontrolierius turės gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Mes kaip tik norime depolitizuoti procesą
Mūsų idėja paprasta – stipriname žvalgybos galias, o kontrolieriaus atsiradimas atvertų galimybes tą daryti dar labiau, bet šalia to mes stipriname ir kontrolę ombudsmeno prasme, demokratinių procesų priežiūros prasme.
Mūsų ombudsmenas bus aktyvus – jis ne tik tirs skundus, bet jis lygiai taip pat bus proaktyvus siūlydamas rekomendacijas, teikdamas ataskaitas.
Mano požiūriu, ši institucija leistų tarnyboms nusiimti nuo savęs tam tikras situacijas, kai kyla įvairių klausimų.
Kontrolierius galėtų padaryti objektyvų tyrimą ir taip būtų stipresnės pačios tarnybos ir mums būtų aiškumas, ar yra piktnaudžiavimas, ar ne.
Aš matau tai kaip pagalbą tarnyboms.
– Nematote, kad tai sukurtų prielaidas tapti įrankiu politinių galių žaidimuose?
– Dabar tai gali daryti NSGK. Mes kaip tik norime depolitizuoti procesą, iš NSGK – politinės prigimties struktūros – atiduoti nepriklausomam ekspertui.
– Kokią politinę paramą turite Seime ir koks planas dėl įstatymo priėmimo?
– Jau surinkau parašus. Pasirašė L.Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Saulius Skvernelis, Raimundas Lopata, Dovilė Šakalienė ir Vytautas Bakas.
Taip kad iš esmės visos frakcijos, nėra tik laisviečių ir darbiečių, bet nematau prielaidų kalbėti, kad jie gali turėti labai kitokią nuomonę.
Pateikimas įvyks šioje sesijoje, prašome Vyriausybės išvados, per vasarą gauname išvadą, rugsėjį–spalį – svarstymo stadija, o priėmimas – rudens sesijoje tikrai tam, kad įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos.
