Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 06 21

Naujas migrantų kelias per Maskvą: atvykstančių skaičiai auga

„Iš Maskvos į Minską 600 dolerių. Ten reikės laukti, kol susidarys grupė, tada susisieks kontrabandininkai (...) Kelias per Lietuvą ir Lenkiją“, – taip vienas kontrabandininkas rašo „Telegram“ grupėje „Rusija-Lietuva-EU“. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pastebi, kad migrantų, atvykusių į Baltarusiją per Maskvą ir bandančių nelegaliai patekti į Lietuvą, skaičiai didėja, tačiau ramina, jog toks kiekis kol kas nėra pavojingas. Tuo tarpu Lietuvoje jau esantys atvykėliai, gavę teisę palikti apgyvendinimo centrus, vis dažniau bėga į svajonių šalį – Vokietiją.
Lietuvos valstybinę sieną ties Rakų (varėnos raj.) kaimu kirtę ir pasieniečių sulaikyti Irako piliečiais prisistatę migrantai sėdi ant kelio ir laukią kol bus išvežti į A.Barausko pasienio užkardą
Lietuvos valstybinę sieną ties Rakų (varėnos raj.) kaimu kirtę ir pasieniečių sulaikyti Irako piliečiais prisistatę migrantai sėdi ant kelio ir laukia, kol bus išvežti į A.Barausko pasienio užkardą / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Atšilus orams Europoje, migrantus vienijančiose socialinių tinklų grupėse vis daugėja pagalbos prašymų. „Kas gali mane nuvežti į Baltarusiją?“ „Broliai, gal kas turite informacijos apie maršrutą iš Rusijos į Lenkiją?“ „Aš esu Maskvoje. Gal galite rekomenduoti kontrabandininkus, kurie padėtų nuvažiuoti į Vokietiją?“. Taip nelegalių kelių į Europą internete ieško Irako, Indijos, Sirijos ir Afganistano piliečiai.

Migrantai ieško naujų kelių į Europą
Migrantai ieško naujų kelių į Europą

Rusijos vizą gaus visi, kurie turi pinigų

Migrantai ilgai nuogąstavo dėl nutrauktų tiesioginių skrydžių į Baltarusiją, tačiau didėjant paklausai, kontrabandininkai atrado naują kelią į Europą – šis prasideda Maskvoje.

Vienas iš daugelio grupėse veikiančių kontrabandininkų yra Vokietijoje gyvenantis irakietis Ali. Jis praėjusiais metais migrantams organizuodavo nelegalias keliones į Europą. Kaip rašo savo „Telegram“ paskyroje, verslą vyras buvo laikinai sustabdęs, tačiau dabar Maskvos kelias atvėrė naujas galimybes ne tik arabų šalių piliečiams, bet ir norintiems bėgti iš Indijos, Kubos bei kitų šalių.

VIDEO: Reportažas iš stovyklos Medininkuose: čia gyvenantys migrantai skaičiuoja mėnesius už tvoros

Grupėje teigiama, jog sumokėjus 650 dolerių mokestį, migrantai per mėnesį gaus Rusijos vizą. Už šią sumą žmonėms nereikės pildyti jokių dokumentų, bendrauti su institucijomis – reikia tik pervesti pinigus kontrabandininkams bei atsiųsti paso nuotrauką. Grupėje rašoma, jog vizą lengva gauti visiems, reikia turėti tik pinigų.

Gavus patvirtinimą, kad viza yra išduota, reikia nusipirkti bilietus į Maskvą.

Kontrabandininkas teigia, jog atvykus į Rusijos sostinę gali tekti palaukti kelias dienas. Migrantai turės gyventi viešbutyje tol, kol susirinks 8-10 žmonių grupė kelionei į Baltarusiją. Nurodoma, jog kelionė nuo Maskvos iki Minsko atvykėliams kainuos 600 dolerių.

Atvykus į Minską reikės apsistoti viešbutyje, palaukti keletą dienų, kol susisieks kontrabandininkai. Šie grupę migrantų nuveš prie Lenkijos arba Lietuvos sienos ir parinks saugų maršrutą. Juo migrantams reikės eiti pėsčiomis apie 10 kilometrų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Afrikos šalių piliečiai prie laužo ruošiasi nakvynei Baltarusijos teritorijoje prie pat Lietuvos valstybinės sienos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Afrikos šalių piliečiai prie laužo ruošiasi nakvynei Baltarusijos teritorijoje prie pat Lietuvos valstybinės sienos

Vienam iš grupės asmenų kontrabandininkas duos telefoną su internetu. Jis reikalingas tam, kad būtų galima pasidalinti grupės lokacija su taksi vairuotoju, kuris lauks migrantų kitoje sienos pusėje.

Sėkmingai Europos Sąjungos sieną kirtę migrantai susitinka su taksi vairuotoju. Šiam reikia susimokėti dar 2 tūkst. dolerių už kelionę į Vokietiją.

Visais kelionės organizavimo etapais pasirūpina kontrabandininkas Ali.

Pastebimi didėjantys migrantų skaičiai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per pastarąją savaitę pasieniečiai apgręžė 181 migrantą. Tai gerokai daugiau nei pavasarį, kai Lietuva sulaukdavo vos kelių nelegaliai sieną bandančių kirsti asmenų per savaitę.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis teigia, jog nors skaičiai šiek tiek pakilo – nereikėtų nerimauti. „Iš pirmo žvilgsnio, kai sudedi savaitės skaičius, atrodo padidėjimas. Tačiau lyginant su anksčiau – tai nėra skaičiai, kur galėtume sakyti: čia padidėjimas. Jeigu šimtas per dieną būtų, tada sakytume“, – pasakojo G.Mišutis.

VSAT atstovas teigia, jog naujuoju maršrutu pro Maskvą migrantai pradėjo keliauti jau nuo šių metų pradžios. Nuo tada didžioji dauguma atvykėlių Lietuvos sieną pasiekia keliaudami būtent šiuo maršrutu.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Giedrius Mišutis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Giedrius Mišutis

Atsidarius naujajam keliui pakito kilmės šalys, iš kurių atvyksta migrantai. Praėjusiais metais dauguma atvyko iš Irako, Kurdistano. Šiais metais migrantai atvyksta iš Indijos, Kubos, Šri Lankos, Sirijos, Afganistano.

Naujai bangai pasiruošta

Gegužės viduryje VSAT vadas Rustamas Liubajevas žurnalistams teigė, jog ilgalaikėje perspektyvoje migracijos kaip ginklo prieš kitas valstybes gali griebtis ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos režimas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Rustamas Liubajevas

Tačiau G.Mišutis teigia, jog valdant migrantų krizę praėjusiais metais Lietuva išmoko daug pamokų, todėl šiuo metu tokias atakas atremti yra pasiruošusi.

„Jeigu skaičiai padidėtų – yra žinoma, ką daryti. Greitai galima būtų pasitelkti kitų žinybų pajėgas – kariuomenę, policiją, Viešojo saugumo tarnybą. Yra sukurta sistema, kaip elgtis esant dideliems skaičiams migrantų. Taip pat yra apgręžimo politika bei fizinis barjeras“, – teigė VSAT atstovas.

Iki šių metų pabaigos žadama visame sienos su Baltarusiją 678 km ruože įrengti stebėjimo sistemas.

VSAT atstovo žiniomis, užfiksuojama atvejų. kai migrantai koncertiną prakerpa specialiomis žirklėmis arba pro ją bando prasikasti.

VIDEO: Lietuvos sieną Šalčininkų rajone kirto 4 kubiečiai, tačiau jiems teko grįžti į Baltarusiją

„Tai vienetiniai atvejai. Tam reikia laiko, koncertinos per kelias minutes neperkirpsi ir taip lengvai nepralįsi. Praėjus koncertiną reikia dar tvorą sulaužyti ar prakirpti. Pasieniečiai tada turi laiko sureaguoti“, – teigė G.Mišutis.

Birželį pabėgo 84 migrantai

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Šiuo metu penkiuose centruose Lietuvoje yra apgyvendinta daugiau nei 2,5 tūkst. migrantų. Jų sulaikymo terminui artėjant prie pabaigos Migracijos departamentas bei teismai vis dažniau atvykėliams panaikina judėjimo laisvės apribojimus.

Tokie asmenys apgyvendinimo teritoriją gali palikti 24 valandoms.

„Kaip ir galima buvo prognozuoti, Lietuvos prieglobstis nelabai ką domina. Pastarosiomis paromis matome pasišalinimų padidėjimą –praėjusią parą 18 tokių. Dabar tikriausiai jie tarp Lietuvos ir Lenkijos arba Lenkijos ir Vokietijos“, – penktadienį teigė G.Mišutis.

Iš viso birželį į apgyvendinimo įstaigas negrįžo 84 užsieniečiai.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre

Irakietis Saffa, gyvenantis Medininkų Užsieniečių registracijos centre, teigia, jog vis daugiau stovyklos gyventojų gali palikti jos teritoriją. Likusieji, tarp jų ir Saffa, kol kas dar laukia tokių leidimų. Vyro nuomone, bene visi migrantai planuoja iš karto palikti Lietuvą ir keliauti į Vokietiją.

„Aš planuoju likti Lietuvoje, rasti čia darbą, kurti gyvenimą, nenoriu daugiau laiko švaistyti kelionėms. Bet tokių kaip aš – vienetai. Vyrų tikslas buvo ir bus pasiekti Vakarų Europą – Vokietiją, Olandiją, Belgiją Prancūziją“, – teigė migrantas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?