2022 01 24

Nei judėjimo, nei klausos negalia nėra kliūtis: Simono ir Mindaugo įsidarbinimo istorijos

Žmonių, turinčių negalią, įsiliejimas į atvirą darbo rinką 2021 metais pagerėjo – ieškančių darbo ir besiregistruojančių Užimtumo tarnyboje padaugėjo 30 proc., palyginti su 2020-aisiais Vis dėlto aktyviai ieškoti darbo ir galiausiai įsidarbinti – du skirtingi dalykai, kurie priklauso ir nuo turimos negalios, ir nuo darbdavių požiūrio. Tačiau sėkmės istorijų, kai negalią turintis žmogus pakviečiamas įsidarbinti, o darbdavys patenkintas jo atliekamu darbu – toli gražu ne viena. Tokios yra ir Simono Lymonto bei Mindaugo Kraulaidžio patirtys.
Negalia
Negalia / 123RF.com nuotr.

Dirba jau 20 metų

44-erių Simono klausa suprastėjo vaikystėje, persirgus meningitu. Vyrui nustatytas 35 proc. darbingumas, tačiau darbo paieškoms ir savirealizacijai tai visiškai netrukdo. Jau beveik du dešimtmečius Simonas dirba gamybos darbuotoju SBA bendrovėje „Klaipėdos baldai“.

„Trejus metus mokiausi Radviliškio profesinio rengimo centre, įgijau staliaus-staklininko specialybę. SBA bendrovėje „Klaipėdos baldai“ dirbu nuo 2002 metų. Dažniausiai mano atsakomybės čia – kad linija turėtų komodos detalių stalčių bėgeliams prisukti. Taip pat esant poreikiui komplektuoju baldų detales į pakuotes. Išskirtinių sąlygų man nereikia – dirbu pamainomis kaip ir kiti įmonės darbuotojai“, – pasakoja pašnekovas.

Simonas tikino, kad „Klaipėdos balduose“ jaučiasi pilnateisis komandos narys, todėl čia ir dirba 20 metų.

Pasak Simono, susirasti darbą jam nebuvo sunku, o ir motyvacijos tikrai nestigo. Vyras turi žmoną, du vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, tačiau į darbą pašnekovas žiūri ir kaip į savirealizaciją, ne tik pajamų šaltinį. Paklaustas, su kokiais sunkumais tenka susidurti darbe, Simonas atkreipia dėmesį, kad prie visko reikia tiesiog prisitaikyti: „Dėl klausos negalios problemų nekyla – darbo vietoje daug informacinių, įspėjamųjų ženklų. O per tiek laiko jau puikiai pažįstu įmonę ir žinau visas zonas, kur saugu ir kur reikia būti budriam. Bendradarbiai žino, kad prastai girdžiu, todėl bendraudami kartais pasitelkia ir gestus, rašo žinutes telefonu arba ant popieriaus. O aš daug ką galiu suprasti iš sakančiojo lūpų, bet šiuo metu dėl kaukių toks bendravimas sunkesnis.“

Simonas tikino, kad „Klaipėdos balduose“ jaučiasi pilnateisis komandos narys, todėl čia ir dirba 20 metų: „Čia galiu dirbti ir užsidirbti, vadovybės esu giriamas už produktyvų darbą. Jaučiu, kad įmonė mane vertina, yra skyrusi finansavimą klausos aparatui.“

Man nereikia savęs įkalbinėti dirbti, pabrėžia Simonas – pats dirbti noriu ir darbą turiu visą gyvenimą: „Šiuo metu šeimą išlaikau vienas. Klausos negalia neužkerta kelio nei fiziniam, nei protiniam darbui, todėl po darbų „Klaipėdos balduose“ dar turiu ir papildomą užsiėmimą – esu stalius. Sveikatos ir jėgų dirbti turiu, sportuoju ir nenoriu būti valstybės išlaikytinis, gyventi iš pašalpų ar išmokų. Visi aplinkui mato, kad dirbti galiu ir, kaip sako vadovai, dirbu gerai.“

Simonas atvirauja, kad turi nemažai pomėgių ir laisvalaikiu. Vyrui patinka dirbti su medžiu, gaminti duris ir kitus gaminius. Taip pat energijos pašnekovas pasisemia ir sportuodamas – žaidžia stalo tenisą. Pernai gruodžio mėnesį Lietuvos kurčiųjų stalo teniso čempionate Simonas iškovojo aukso medalį.

Įvairovė kuria papildomą naudą

Profesionalų atrankos agentūroje dirbantis Mindaugas Kraulaidis šioje sferoje mato ir savo profesinę ateitį – tai jam patinka ir jį labai motyvuoja. 36-erių vyro gyvenimas kardinaliai pasikeitė prieš 15 metų patyrus traumą, nuo tada jis gyvena su judėjimo negalia. Mindaugo darbingumas siekia 15 proc.

Prieš nelaimę vyras dirbo įvairių darbų – nuo archyvaro iki barmeno, nuo Vilniaus iki Dublino. „Darbo patirtis po traumos – psichologinis konsultavimas, praktika HR (angl. human resources) su mokymais. Tada gavau pasiūlymą likti dirbti korporacijoje, kurioje atlikau HR praktiką. Šiuo metu dirbu dvejose darbovietėse – viešajame sektoriuje ir visai neseniai įsidarbinau profesionalų atrankų agentūroje. Pastarojoje padedu darbdaviams rasti tinkamus specialistus. Tai darbas pagal mano specialybę, nes esu baigęs psichologiją, po to mokiausi verslo ir organizacinės psichologijos bei neurobiologijos magistrantūros studijų programose. Greitu metu, viliuosi, tai taps mano vienintelė darbinė veikla“, – nestokodamas motyvacijos kalbėjo pašnekovas.

Anot Mindaugo, žmonių su negalia įsiliejimas į darbo rinką, suprantama, labai naudingas jiems patiems, tačiau neabejotinai naudos gauna ir pati rinka. „Moksliniai straipsniai sako, kad įvairovė, negalia taip pat, darbe kuria papildomą naudą. Užsienio kompanijos tą irgi jau senokai suprato, lietuviško kapitalo įmonės artėja šio supratimo link. Viešasis sektorius galėtų kiek daugiau atsiverti žmonėms su negalia, taikydamas kvotas tam tikram skaičiui negalią turintiems darbuotojams kaip kad yra kai kuriose kitose šalyse. O ir reikalavimus, kurie dažnu atveju yra tik formalumas, galėtų žmonėms su negalia sumažinti“, – apie didesnį darbo rinkos atvėrimą negalią turintiems žmonėms kalbėjo M.Kraulaidis.

Negalia neužkerta kelio

Žmogui su negalia nėra sunku susirasti darbą, svarsto Simonas – na, galbūt naujokams yra iššūkių, tačiau tiems, kurie jau įsiliejo, išlikti joje nėra sudėtinga. „Aš jau daug metų dirbu, turiu ilgalaikę patirtį, todėl ypatingų pastangų išlikti darbo rinkoje man nereikia. Naujokams pradėti yra sudėtingiau. Tenka jiems duoti patarimų, kaip palengvinti sau darbą, dirbti išmaniau. Manau, kad sudėtingiau įsilieti į darbo rinką žmonėms, kurie turi judėjimo negalią, nes jiems turi būti specialiai pritaikytos darbo vietos“, – komentavo pašnekovas.

Su požiūriu, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms įsidarbinti labai sunku nesu susidūręs, kas nori, tas dirba

Paklaustas, ar būtent judėjimo negalia yra kliūtis, Mindaugas įsitikinęs, kad ne. „Su požiūriu, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms įsidarbinti labai sunku nesu susidūręs, kas nori, tas dirba“, – neabejoja vyras. Daugumą dalykų šiais laikais galima pasiekti– susirasti darbą, susisiekti su darbdaviais, o galiausiai – vis daugiau ir pačių darbų atliekama iš namų, dirbant prie kompiuterio. Pats Mindaugas vienoje darbovietėje dirba pakaitomis – trečdalį laiko biure, kitą – namuose, o kitoje, kadangi darbas tik prie kompiuterio – viską atlieka neišeidamas iš namų. Mindaugas atkreipia dėmesį, kad prireikus nuvykti į biurą gal ir būtų kiek sudėtinga, nes patekti į biurą galima įveikus kelis laiptus, bet, vyro teigimu, įmonės vadovai jau svarsto galimybes, kaip pritaikyti pastatą, kad į jį lengvai patektų ir žmonės su judėjimo negalia.

S.Lymontas svarsto, kad šiandien negalią turintiems žmonėms įsidarbinti kaip tik tampa vis lengviau, darbdaviai po truputį ima keisti požiūrį: „Pavyzdžiui, „Klaipėdos balduose“ dirba arti 10 žmonių su vienokia ar kitokia negalia. Aišku, ne visi darbdaviai dar ryžtasi juos įdarbinti – ir dėl papildomų išlaidų pritaikant darbo aplinką, ir dėl nepasitikėjimo bei nepalankaus išankstinio nusistatymo, tačiau tikiu, kad ateityje šiems žmonėms įsidarbinti bus tik lengviau.“

Visuomenė jau ir pati ima suprasti, kad ne tik negalią turinčiam žmogui įsitraukimas į sociumą reikalingas kaip ir bet kuriam kitam, bet ir negalią turintis žmogus gali nešti didžiulę pridėtinę vertę visuomenei. „Manau visiems norisi turėti socialinių ryšių, o ne sėdėti užsidarius tarp keturių sienų. Man, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas bendravimas ne tik su draugais, bet ir bendradarbiais, norisi susipažinti su naujais žmonėmis. Negalia nėra nuosprendis, reikia su ja išmokti gyventi“, – įsitikinęs S.Lymontas.

Apie negalią turinčių žmonių įsidarbinimo galimybes arba norintys įdarbinti žmones su negalia daugiau skaitykite www.negalianetrukdo.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų