„Pelesos mokyklos mokiniai nuo kitų mokslo metų mokysis rusų kalba. Lietuvių kalba galės būti vedamos tik lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, popamokinė veikla, toliau dirbs ir lietuviai mokytojai“, – 15min sakė švietimo ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas.
Lietuvos diplomatai dėl tokio Minsko režimo sprendimo išreiškė „griežtą protestą“ , lietuviškų mokyklų Baltarusijoje klausimas taip pat buvo keliamas tarptautinėse organizacijose.
Be kita ko, Vilnius Minskui buvo pateikęs ir konkrečius siūlymus, kaip užtikrinti mokymą lietuvių kalba, tačiau režimas siūlymus atmetė.
„Įvertinant visas aplinkybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą tęsti mokymą Pelesos vidurinėje mokykloje, kad mūsų tautiečiai turėtų bent minimalias galimybes mokytis gimtosios kalbos“, – teigė ministrės atstovas.
„Neteisėti Baltarusijos valdžios veiksmai bus ir toliau pristatomi tarptautinėse bei regioninėse organizacijose, taip pat bus siekiama užtikrinti geresnes sąlygas mūsų tautiečiams mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti savo tautinę tapatybę“, – pridūrė jis.
Bergždžios diplomatinės pastangos
Užsienio reikalų ministerija informavo 15min, kad Baltarusijai buvo perduotas siūlymas metams atidėti naujo Švietimo kodekso įsigaliojimą, kad mokiniai adaptuotųsi prie naujų mokymosi sąlygų.
Ministerijos teigimu, Minskui nesutikus, Lietuva perdavė Baltarusijai „paraginimą“ laikytis kodekse įtvirtintų nuostatų sudaryti sąlygas mokytis tautinių mažumų kalba.
„Užtikrinti galimybes lietuvių tautinės mažumos mokyklose lituanistinio švietimo ugdymui skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę“, – teigia ministerija.
Anot jos, ministras Gabrielius Landsbergis dėl susidariusios situacijos birželio pabaigoje taip pat kreipėsi raštu į Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiąjį komisarą tautinėms mažumoms Kairatą Abdrakhmanovą.
Už kelių dienų komisaras ministrui patvirtino kreipęsis į Minską ragindamas peržiūrėti sprendimą dėl tautinių mažumų mokyklų ir vykdyti konsultacijas dėl švietimo sistemos reformų joje dalyvaujant tautinių mažumų atstovams.
ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje buvo perskaitytas ir Lietuvos pareiškimas dėl lietuviškų mokyklų padėties Baltarusijoje.
„(...) kuriame pabrėžta, kad Baltarusijos veiksmai pažeidžia tarptautinius ir ESBO įsipareigojimus dėl mokymo tautinių mažumų kalbomis užtikrinimo bei neigiamai paveiks tautinių mažumų, įskaitant ir lietuvių tautinę mažumą, švietimo ir kalbines teises“, – teigia URM.
Vis dėlto, šių pastangų nepakako, tačiau diplomatai žada ir toliau priminti šį klausimą tarptautinėse organizacijose.
Rimdžiūnų mokyklos neliks
Baltarusijoje iki šiol veikė dar viena lietuviška mokykla Rimdžiūnuose, kur mokosi 82 vaikai, dirba 18 pedagogų, o 14 iš jų yra Lietuvos piliečiai.
Ši mokykla 1996 metais pastatyta Lietuvos lėšomis, tačiau šiuo metu, skirtingai nei Pelesos mokykla, išlaikoma Baltarusijos.
Rimdžiūnų mokykla nuo rugsėjo bus sujungta su tame pačiame pastate esančia maža mokykla, kurioje mokomasi baltarusių kalba.
Būtent šia kalba dalykai vaikams bus dėstomi nuo ateinančio rugsėjo.
Vis dėlto, Lietuva šiuo metu svarsto galimybes suteikti neformaliojo ugdymo užsiėmimus lietuvių kalba.
„Situacija liūdina“
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad ši situacija liūdina, tačiau siekiama stiprinti lituanistinį švietimą.
„Žinoma, ši situacija mus liūdina. Bet kokiu atveju sieksime sudaryti mūsų tautiečiams galimybes mokytis lietuvių kalbos ir geriau pažinti Lietuvą“, – 15min sakė J.Šiugždinienė.
„Mūsų siekis yra išlaikyti ir stiprinti lituanistinį švietimą etninėse žemėse“, – kalbėjo ji.
Pelesos mokyklai, įsikūrusiai kelios dešimtys kilometrų į pietus nuo Eišiškių, kasmet skiriama 900 tūkst. eurų.
Joje mokosi 127 mokiniai, dirba 23 pedagogai, iš kurių 11 – Lietuvos piliečiai.