Kaip pasakoja 15min skaitytoja Irena, sugriežtinus taisykles galimybių pasui gauti, ji nusprendė kreiptis į šeimos gydytoją, nes mano, kad galėtų būti alergiška vakcinos komponentams.
-
SAM atsakė į dažniausiai užduodamus klausimus apie koronavirusą ir naują tvarką
-
Aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė beveik 300 įmonių
-
Įvardijo sąlygą, kada Vyriausybė keistų ribojimus žmonėms be galimybių paso
-
Antikūnų turintiems teks praverti pinigines: testų nekompensuos
-
Su galimybių pasu dirbantys restoranai pasipiktinimų sulaukia tik internete
Jei moters įtarimai pasitvirtintų, valstybė jai kompensuotų periodinius PGR tyrimus, būtinus galimybių pasui gauti.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šeimos gydytojas, įtardamas, kad pacientui nerekomenduojama skiepytis dėl alergijos sudedamosioms vakcinos dalims ar kitų priežasčių, išrašo siuntimą pacientui pas alergologą-imunologą arba infektologą, kuris nustato (jei nustato) kontraindikaciją, pažymi specialiu ligos kodu paciento e. sveikatos paskyroje.
Siunčia nuo vieno prie kito
Irena liko nieko nepešusi: šeimos gydytojas atsisakė jai išduoti siuntimą pas alergologą, o išduoti pažymos, kad moteris negali būti skiepijama dėl medicininių priežasčių, negali – taip nusprendė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Moters noras neliko išgirstas ir paskambinus į Santaros klinikas pasiteirauti dėl galimybės išsitirti galimą alergiją vakcinai.
„Mane labai gražiai nukreipė pas šeimos gydytoją atgal ir pareiškė, kad tokių tyrimų jie nedaro, o alergologai liepė net neregistruoti tokių pacientų“, – aiškino Irena.
Vos keli iš milijono
Šeimos gydytojus vienijančios asociacijos prezidentas J.Kalibatas pažymi, kad alergija vakcinos komponentams – itin retas reiškinys.
Lietuvoje suleidus per milijoną vakcinos dozių pasitaikė vos keli anafilaksinio šoko atvejai, rodantys, kad pacientas yra alergiškas vakcinai.
Tokiems asmenims tolesnis skiepijimas negalimas.
Nepaisant to, šeimos gydytojai pastaruoju metu užversti pacientų prašymais atlikti tyrimus ar išduoti siuntimą alergologo konsultacijai.
„Dabar žmonės, nenorėdami skiepytis, sako gydytojams, kad jiems yra alergija, sunki jos forma.
Nurodo, kad įkandus bitei ar vapsvai jiems labai skaudėjo, sutino, aptemo akyse, net pykino.
Tuo jie motyvuoja sakydami, kad bus alergiški ir vakcinai, todėl nesiskiepija. Bet medicininiu požiūriu alergija vabzdžių įkandimams ir alergija vakcinai nieko bendro neturi.
Šeimos gydytojai, išgirdę šiuos pasakojimus, suprantama nenori rašyti siuntimų pas alergologus, nes žino, kad tai yra išgalvotos priežastys, neturinčios jokio mokslinio pagrindo.
Tad pacientai būna nepatenkinti, negavę paskyrimo“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja J.Kalibatas.
Išimtys – sunkiai sergantiems
Profesorius nurodo, kad yra ir daugiau būklių, kai nerekomenduojama vakcinuotis, tačiau jos irgi labai retos ir dažniausiai tai – sunkūs susirgimai, tokie kaip įgimtas imunodeficitas, imunosupresinės terapijos taikymas po organų transplantacijų, onkologinių susirgimų paūmėjimas, kai taikomas aktyvus gydymas.
„Tų situacijų, kai praktiškai negalima skiepyti, yra labai mažai ir alergijos vakcinoms irgi yra labai retos“, – pabrėžia profesorius.
J.Kalibatas pasakoja, kad pastaruoju metu padaugėjo prašymų šeimos gydytojams fiktyviai išduoti pažymas, jog vakcinacija negalima dėl alergijos. Negavę tokių, pacientai pyksta.
Plūstelėjo pacientai
Pasak Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidento, įvedus papildomus ribojimus asmenims, neturintiems galimybių paso, gydytojai vos spėja suktis.
„Darbo tikrai padaugėjo. Dalis visuomenės yra kategoriškai nusistačiusi prieš skiepus, žmonės paveikti propagandos, sako, kad vakcina kenksminga. Tačiau tiesiai to gydytojams nepasako – diagnozuoja sau įvairias ligas, alergijas.
Kitas dalykas, dėl ko padaugėjo darbo – šeimos gydytojų nuolat prašo išduoti galimybių pasus.
Žmonės, patys nesinaudojantys kompiuteriu, reikalauja, kad medikai sugeneruotų pasą ir patys atsiųstų jiems.
Šeimos gydytojams tai didžiulis laiko švaistymas. Jie turi savo tiesioginį darbą – diagnozuoti ir gydyti pacientus.
Jų nereikėtų apkrauti tokiais dalykais, kuriuos gali padaryti technologiškai labiau išprusę kaimynai“, – pasakoja profesorius.
Pasak J.Kalibato, problemą, kad vyresnio amžiaus žmonėms galimybių pasai gali būti sunkiau prieinami, galėtų padėti išspręsti vaistininkai.
Jie galėtų išduoti galimybių pasus, taip gerokai palengvindami medikų darbą.
Konsultacijų ieško klinikose
Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas patvirtina, kad pastaruoju metu pacientų skaičius išaugo dvigubai.
„Pacientai nori įsitikinti, ar jų turimi sveikatos sutrikimai – alergija ar į alergijos simptomus panašūs reiškiniai – nėra kliūtis skiepytis nuo COVID-19“, – sako medikas.
K.Černiauskas pažymi, kad asmenims, alergiškiems vabzdžių nuodams, įkvepiamiems alergenams, įvairiems maisto produktams, antibiotikams, sergantiems lėtinėmis dilgėlinėmis ar kontaktiniais dermatitais, galima skiepytis be papildomų tyrimų, tik rekomenduojama po vakcinacijos išbūti centre bent 30 minučių.
„Labiau susirūpinti reikėtų patyrusiems ūmias anafilaksines reakcijas, jos pasireiškia per pirmas valandas, o ne po kelių dienų.
Jiems gali būti atliekami odos mėginiai dėl galimos alergijos „Comirnaty“ vakcinai, kuri naudojama Santaros klinikose.
Kol kas neturime atvejų, kad pacientams būtų pasireiškusi ūmi vakcinos sukelta alerginė reakcija“, – sako Santaros klinikų gydytojas K.Černiauskas.
