Tokia iniciatyva aiškinama siekiu didinti eismo saugumą, tačiau ne tik man kyla akivaizdus klausimas, ar tokia iniciatyva iš tiesų bus pasiektas norimas rezultatas, o gal greičiau tik apsunkintas naudojimasis elektriniais paspirtukais, kas galiausiai taps šios tvarios transporto priemonės plėtros stabdžiu?
Teisiniai ir praktiniai naujų draudimų įgyvendinimo iššūkiai
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į praktinius tokio reikalavimo įgyvendinimo aspektus. Anksčiau bendrovių vykdyti bandymai prie elektrinių paspirtukų palikti šalmus, nepasiteisino – panašiai kaip su kažkada garsiais oranžiniais dviračiais, šalmų irgi per trumpą laiką ant paspirtukų nebeliko.
Didžioji jų dalis buvo pavogti, kiti sugadinti ar tiesiog tapo netinkami naudotis. Kaip paaiškėjo iš klientų atsiliepimų, šios paslaugos naudotojams bendri šalmai nebuvo priimtini ir dėl higienos sumetimų. Individualių šalmų įsigijimas ir naudojimas važinėjantis nuomojamas paspirtukais taip pat ko gero nėra itin praktiškas sprendimas, nes daugeliui žmonių paspirtukai yra spontaniškai pasirenkama transporto priemonė, o ne nuolatinė kelionės alternatyva.
Man rodos, problema yra tai, kad dabartinių pataisų rengėjai suplaka į vieną krūvą kelias problemas ir vėl ardo jau pakankamai gerai sutvarkytą sistemą. Šiuo metu galiojanti teisinė bazė pakankamai aiškiai apibrėžia skirtingų paspirtukų kategorijas ir jų naudojimo sąlygas. Galingesnių ir tuo pačių greitesnių bei pavojingesnių modelių vairuotojams šalmai yra privalomi, o mažesnio galingumo transporto priemonėmis, gebančioms važiuoti ne greičiau nei 20 km/h, toks reikalavimas suaugusiesiems nėra taikomas. Sistema yra logiška ir pagrįsta transporto priemonių saugumo skirtumais. Įstatymų griežtinimas visiems be išimties reikštų perteklinį reguliavimą, kuris praktikoje būtų neveiksmingas.
Svarbu įvertinti ir platesnį poveikį, kurį toks naujas reikalavimas turėtų verslui bei tvariam judumui. Elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos prisideda prie transporto spūsčių mažinimo miestuose, užtikrina greitą ir ekologišką susisiekimą bei generuoja mokesčius, prisidėdamos prie valstybės biudžeto pildymo. Papildomi reikalavimai gali sumažinti šių paslaugų patrauklumą, skatinti vartotojus grįžti prie taršesnių transporto priemonių arba tiesiog atsisakyti šios mobilumo alternatyvos. Mažėjantis elektrinių paspirtukų naudojimas tiesiogiai paveiktų ir šios paslaugų teikėjus, stabdytų investicijas į infrastruktūrą ir ilgainiui galėtų lemti šios paslaugos dingimą iš rinkos.
Tvaraus saugumo skatinimas
Taip, eismo saugumo gerinimas yra labai svarbus tikslas, tačiau jo neįmanoma pasiekti vien tik draudimais ir nuolatiniu jų griežtinimu, ne mažiau svarbu ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą bei užtikrinti tolygią infrastruktūros plėtrą.
Remiantis Lietuvos policijos duomenimis, 2021 metais įvyko 202 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais, 2022 metais – 208 eismo įvykiai. Šiuo atveju svarbiau yra ne tai, kad eismo įvykių statistika su metais išlieka panaši, o tai, kad daugumoje atvejų eismo įvykius sukėlė chuliganiškas vairavimas, neatsakingas vairuojančiųjų elgesys kelyje. Tai rodo, kad vietoje privalomų šalmų dėvėjimo reikalavimų, efektyviau būtų investuoti į švietimo programas ir informacines kampanijas, kurios padėtų formuoti saugaus elgesio kultūrą.
Akivaizdu, kad visuotinis šalmų dėvėjimo reikalavimas yra biurokratinis, o ne gyvenimiškas problemos sprendimas. Kaip ir visi draudimai jis nėra nei praktiškas, nei efektyvus būdas gerinti eismo saugumą. Šiuo atveju svarbiau būtų ieškoti alternatyvių priemonių, kurios skatintų saugų ir atsakingą elektrinių paspirtukų naudojimą, nesukuriant nereikalingų kliūčių nei vartotojams, nei paslaugų teikėjams. Atsakingas mobilumas turėtų būti pagrįstas informavimu ir švietimu, o ne draudimais, kurie kaip taisyklė dažniau sukelia daugiau problemų nei atneša naudos.
