Manau, kad savivaldybėms turėtų būti sudaryta galimybė lanksčiau skolintis ne tik ES lėšomis remiamiems, bet ir savivaldybių bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams. Pavyzdžiui, galėtų būti sukurtas savivaldybių investicijų poreikius atliepiantis finansinis instrumentas, kuris būtų jau veikiančios Nacionalinės plėtros įstaigos dalis ir per kurį valstybė galėtų savivaldybėms teikti paskolas ar paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis. Savivaldybių finansinį savarankiškumą padidintų ir galimybės išleisti vertybinius popierius, obligacijas.
Svarbu ir tai, jog visose be išimties savivaldybėse atsirastų dalyvaujamasis biudžetas. Ypač teigiamai vertinu pasiteisinusią kai kurių savivaldybių praktiką dalyvaujamojo biudžeto lėšas naudoti ne tik ūkio, bendruomenės poreikiui, bet pavyzdžiui ir švietimui. Keliai dar vienas savivaldos galvos skausmas. Tad mano galva iš tų mokesčių, kurie yra susiję su kelių naudojimu, surinktos lėšos ir turi atitekti vietos kelių finansavimui.
Naujausios savivaldybių inicijuotos kelių rekonstrukcijos rodo, kad kai kurie regioniniai projektai gali tapti reikšmingais ir nacionaliniu mąstu. Geriausias to pavyzdys – įgyvendinta vieno moderniausių dviračių takų Lietuvoje Smiltynė – Nida rekonstrukcija. Viso Kuršių nerijos nacionaliniame parke besidriekiančio pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia net 50 km. Šis takas, neabejotinai sukurs vertę tiek vietos gyventojams, tiek ir kurorto svečiams. Tad, dainos ir populiaraus festivalio frazę: „Benai, plaukiam į Nidą“, dabar drąsiai galime pakeisti į „Benai, važiuojam į Nidą. Dviračiu, paspirtuku ar tiesiog einam pėstute“. Takas, toks įspūdingas, jog patenkins visų sveiką gyvenimą būdą propaguojančių žmonių poreikius.
Kitas svarbus dalykas, šios kadencijos metu buvo įvykdyta tai, ko savivalda ilgai laukė – NŽT funkcijos perduotos savivaldai. Nors laisvės savivaldai šiuo sprendimu sukurta daugiau, tačiau žemė už miestų teritorijos išlieka NŽT kompetencijoje. Vis dar klausimų kelia GPM mokesčio administravimas, kaip tai apskaičiuoja VMI, kaip tarpusavyje deri skirtingos sistemos. NPD didėjimas veikia GPM surinkimą. Minimalios mėnesinės algos didėjimas deja nedaro jokio efekto savivaldybėms.
Kalbant apie investicijas, 2025 m. baigiasi Valstybės investicijų programa, vėluoja procesai kalbant apie ES lėšas. Stringa darbas ir Regioninėse plėtros tarybose – daug dėmesio biurokratiniams aprašams, taisyklės, regionams realios laisvės beveik nėra.
Savivaldybėse sparčiai plėtojama ir socialinių paslaugų sritis: steigiamos naujos socialinių paslaugų įstaigos, diegiamos naujos paslaugos įvairioms žmonių grupėms. Tačiau socialinių paslaugų suskirstymas yra pernelyg painus – iš viso įvardijamos net 36 rūšys, kai kurių iš jų turinys tas pats, tačiau pavadinimai ir apmokėjimo būdas skiriasi. Dėl šio pernelyg smulkmeniško reglamentavimo socialinių paslaugų sistema tampa sunkiai suprantama tiek šios srities specialistams, tiek paslaugų gavėjams. Savivaldybės priverstos skirti laiką ir žmogiškuosius išteklius beprasmiškoms biurokratinėms procedūroms, kurios nesuteikia naudos gyventojams.
Didesnėse savivaldybėse trūksta net iki poros šimtų, mažesnėse – dešimtimis gydytojų. Savivaldybės taiko įvairias medikų pritraukimo priemones – kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančias išmokas, būsto ir kitas lengvatas, tačiau šios priemonės nėra tokios veiksmingos kaip tikėtasi. Visa tai rodo, kad medikų trūkumo problema yra gilesnė ir sisteminė.
Akivaizdu, kad darbo gerinant padėtį savivaldybėse kitoje kadencijoje tikrai bus. Kadangi esu neringiškis, Neringos puoselėjimas – visada išliks vienu iš prioritetu kokias pareigas beužimčiau, kokius darbus bedirbčiau. Tą dariau dirbdamas Neringos savivaldybėje ir Seime Neringos bičiulių parlamentinėje grupėje. Esu įsitikinęs, kad galiausiai bendromis pastangomis pasieksime, kad Neringa dėl savo unikalumo taps Lietuvos vizitine kortele pasaulyje.
