Ir dabar jau nebesvarbu, kad daugiau kaip milijonas lietuvių paskutiniame referendume pasisakė už pilietybės išsaugojimą įgijus kitą. Apie 100 tūkstančio balsų už pritrūko, kad daugiau nei iš vieno lietuvio nebūtų atimta pilietybė.
Mea culpa, mea maxima culpa (esu kaltas, esu labai kaltas), taip pat ir aš, kad nepavyko įtikinti dar vieno abejojančio tokio žingsnio reikalingumu, kad nepasibeldžiau į dar vienas duris, kad nenuvažiavau į dar viena susitikimą, kad neįtikinau, ir mes pralaimėjome. Lietuva pralaimėjo.
Taip, kone iškart Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuris jei bus priimtas, teoriškai galėtų užtikrinti, kad pilietybės netekimo procesas nebebūtų automatinis, kad kiekvienu atveju būtų svarstomos aplinkybės, sudarant galimybes asmeniui dalyvauti procese. Taip, baigiančiame kadenciją parlamente buvo suburta tvirta 74 parlamentarų koalicija pilietybės įstatymo pakeitimams, leidžiantiems išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus NATO šalies pilietybę, taip užtikrinant, kad kuo daugiau lietuvių išsaugotų ryšį su Tėvyne.
Taip, toks būdas taip pat įteisintų pilietybės išsaugojimo išimtis vaikams, suteikiantis galimybę išsaugoti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę. Bet ar įstatymas bus priimtas, neapskųstas Konstituciniam teismui, galiausiai ar naujasis Seimas bus toks pat aktyvus šiuo klausimu. Atsakymo neturiu. Deja.
Ką galiu padaryti ir tikrai darysiu, jei turėsiu tokią galimybę, tai pagaliau sieksiu įteisinti internetinį balsavimą, kuris neabejoju, ne tik ženkliai pagerintų balsavimo aktyvumo rodiklius bet kokiuose rinkimuose Lietuvoje, bet ir priartintų demokratinius procesus prie kiekvieno lietuvio visame pasaulyje. Esu tikras, kad globalios Lietuvos idėja turi tapti suprantama tiek valdžiai, tiek paprastiems žmonėms, o jos pagrindinis akcentas būtų užsienio lietuvių įtraukimas į Lietuvos gyvenimą ir tapatybės išsaugojimas.
Ši „Globalios Lietuvos“ iniciatyva įgauna egzistencinę prasmę neramioje geopolitinėje aplinkoje, kur užsienio lietuviai tampa realia, ne butaforine valstybės atrama. Būtina šią iniciatyvą pritaikyti prie kintančių užsienyje gyvenančių lietuvių poreikių, tam skiriant adekvatų, racionaliai naudojamą finansavimą ir daug aktyviau įtraukiant tautiečius į ekonominės, tautinės ir kultūrinės diplomatijos procesą.
Būtina ir toliau puoselėti užsienio lietuvių bendruomenes, kaip tautinio gyvenimo židinį užsienio valstybėse. Palaikau užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių veiklą. Esu tikras, kad kiekvienoje Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje turėtų būti diplomatas, atsakingas už darbą su užsienio Lietuvių bendruomenėmis. Ir toliau prisidėsiu prie užsienio lietuvių bendruomenių organizuojamų renginių, skirtų Lietuvos valstybinėms šventėms paminėti, finansavimo, kaip kad Lietuvos valstybinės šventės švenčiamos Lietuvoje įtraukiant visuomenę. Ir toliau būtina remti lietuvių mokyklėles užsienyje, tam, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę mokytis gimtosios kalbos, istorijos bei neprarastų ryšio su Tėvyne.
Suprantu, kad Lietuvos Respublika ne visose pasaulio valstybėse fiziškai turi ambasadas ar konsulines įstaigas, o kai kuriais atvejais atvykti į Lietuvos atstovybes, ypač garbingo amžiaus piliečiams, yra iššūkis, su pasaulio lietuvių bendruomene tarsimės kaip priartinti konsulines paslaugas prie užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių tobulinant konsulinių paslaugų pasiekiamumą, skiriant tam atitinkamą finansavimą.
Ir pabaigai. Man akivaizdūs, ne tušti, o esminiai dalykai. Sakau: Lietuvai brangus kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Niekada nesustosiu ir toliau atkakliai sieksiu Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgijus kitą. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo turi prigimtinę teisę būti Lietuvos valstybės piliečiu ir naudotis visomis pilietybės suteikiamomis teisėmis ir pareigomis. Ne pabaiga.
