Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Macijauskienė: EŽTT sprendimas – slaptos kameros ne visada pažeidžia darbuotojų teises į privatumą

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) didžioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 17 d. sprendime byloje Lopez Ribalda v. Ispaniją konstatavo, kad esant tam tikroms aplinkybėms darbuotojų stebėjimas slaptomis kameromis nepažeidžia jų teisės į privatumą. Teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes, savo sprendimą motyvavo tuo, kad darbuotojo teisėtas interesas užtikrinti nuosavybės apsaugą ir sklandų įmonės veikimą konkrečiomis aplinkybėmis buvo viršesnis už darbuotojo teisę į privatumą.
ILAW asocijuotoji partnerė Asta Macijauskienė
Asta Macijauskienė / ILAW nuotr.

Kasininkai savinosi parduotuvės pinigus

Šioje byloje Ispanijos įmonė, pastebėjusi didelį nuolatinį pinigų trūkumą parduotuvės kasoje, įdiegė vaizdo stebėjimo kameras. Iš viso, per 5 mėnesius, buvo nustatytas daugiau nei 82 000 Eur trūkumas kasoje. Darbuotojai buvo informuoti apie vaizdo kamerų įrengimą jų darbo vietoje, tačiau kai kurios kameros buvo slaptos. Peržiūrėjus slaptų vaizdo kamerų pagalba darytus įrašus buvo pastebėta, kad kai kurie kasininkai, susitarę su pirkėjais, anuliuodavo įvykdytas kasos operacijas, o pirkėjai prekių negrąžindavo. Iš viso susitarę veikė 14 darbuotojų.

Reikia įvertinti įsikišimo į privatų gyvenimą apimtį

EŽTT pažymėjo, kad sprendžiant ar buvo pažeista darbuotojo teisė į privatumą reikia įvertinti ar esant konkrečioms aplinkybėms darbuotojas pagrįstai gali tikėtis būti stebimas. Šioje byloje slaptos kameros buvo įrengtos tik konkrečioje teritorijoje - prie kasų, kur darbuotojai dirbo visą darbo dieną ir aptarnavo klientus. Darbuotojai šioje vietoje negalėjo tikėtis ypatingo privatumo.

Teismas taip pat vertino ir slapto stebėjimo trukmę bei prieigą turėjusių asmenų kiekį. Stebėjimas vyko 10 dienų ir buvo nutrauktas, kai tik buvo gauti patvirtinimai apie įtariamą nusikalstamą veiką. Vaizdo medžiagą peržiūrėjusių asmenų ratas taip pat buvo labai ribotas. Svarbu, kad surinkti duomenys buvo griežtai naudojami tam tikslui, kuriam jie buvo rinkti. Be to, nebuvo jokių kitų būdų, kurie padėtų išaiškinti pinigų trūkumą kasoje (būtinumo kriterijus). Įvertinęs šias aplinkybes EŽTT pasakė, kad įsikišimas į privatų gyvenimą nebuvo itin didelis.

Labiau išimtis, nei taisyklė

Atsižvelgiant į tai, kad įsikišimo į privatų darbuotojų gyvenimą laipsnis nebuvo didelis, buvo teisėtas tikslas apsaugoti įmonės turtą ir veiklos stabilumą, EŽTT pripažino, kad kišimasis į pareiškėjų privatų gyvenimą buvo proporcingas.

Trys teisėjai, nesutikdami su sprendimu, pareiškė atskirąsias nuomones.

Tačiau teismas įspėjo, kad paprasto įtarimo dėl darbuotojų vykdomo turto pasisavinimo ar neteisėto elgesio neužtektų slaptų kamerų įrengimui. Svarbus pateisinimas slaptam darbuotojų stebėjimui būtų pagrįstas įtarimas, kad buvo padarytas rimtas pažeidimas ir nustatytas didelis žalos mastas. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai sklandžiam įmonės darbui kyla pavojus ne tik dėl vieno įtariamo darbuotojo netinkamo elgesio, bet dėl kelių darbuotojų suderintų veiksmų, nes tai sukuria bendrą įtarinėjimo atmosferą darbo vietoje.

Ko galima pasimokyti iš šio EŽTT sprendimo?

Trys teisėjai, nesutikdami su sprendimu, pareiškė atskirąsias nuomones. Tai parodo, kad, visgi, darbuotojų privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo tendencijos yra gana stiprios. Todėl darbdaviai, paprastai turėtų vengti tokių priemonių ir jas naudoti tik ypatingais atvejais.

Sprendimas atlikti slaptą darbuotojų stebėjimą turėtų būti sąlygotas itin reikšmingų aplinkybių (pvz. didelis pinigų trūkumas, nuolatinis brangaus turto suniokojimas, tyčinis defektų darymas gamyboje). Darbdavys turi turėti rimtų įrodymų, patvirtinančių pagrįstus įtarimus dėl rimtos neteisėtos veikos. Stebėjimo tikslą reikia aiškiai nusistatyti ir apie vykdomą vaizdo stebėjimą įmonėje informuoti darbuotojus. Slaptų kamerų įrengimas darbuotojų stebėjimui turėtų būti vienintelė ir paskutinė priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl būtina įvertinti alternatyvias priemones, o tokį vertinimą dokumentuoti.

Be to, kameros negali būti įrengtos tokiose vietose, kur darbuotojai pagrįstai tikisi privatumo (dušai, persirengimo kambariai). Slaptos kameros uždaruose biuruose, į kurias nepatenka lankytojai itin pažeistų darbuotojų privatumą. Slaptas stebėjimas turėtų trukti tik tiek, kad būtų surinkta pakankamai įrodymų neteisėtai veikai patvirtinti.

Rekomenduotina, kad slapto filmavimo metu gautą medžiagą visų pirma būtų įpareigotas peržiūrėti vienas asmuo, o surinkus pakankamai įrodymų, atitinkami darbuotojai būtų informuoti apie įvykdytą slaptą vaizdo stebėjimą. Po to, esant būtinybei peržiūrėti medžiagą, asmenų ratas turėtų būti taip pat iš anksto nustatytas ir itin apribotas.

Asta Macijauskienė yra ILAW asocijuotoji partnerė, advokatė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais