Pasak kai kurių šaltinių, dingo ir atsirado. O gal tapo tarptautinio realybės šou dalyve, mat veiksmo vieta, jų teigimu, peržengė Lietuvos Respublikos teritoriją, o į siužetą įsitraukia vis daugiau trečiųjų asmenų, įvairiais būdais siekiančių gauti nors ir antraplanį vaidmenį šioje istorijoje. Dalis iš jų tampa F.Fellinio paparaciais, kiti bando įkūnyti A. Conano Doyle'o šerlokus. Vienaip ar kitaip, nors už N.Venckienę dar nepasiūlytas milijonas, siekiančių suteikti bet kokios informacijos apie šią mūsų laikų heroję – apstu.
Galime pasidžiaugti, kad šiuolaikinė technika stipriai lenkia senųjų laikų priemones: išmanieji telefonai pagal vykdomų funkcijų kiekį jau seniai pralenkė devyndarbėmis vadinamas barbes, ir net google ilgainiui, ko gero, neteks savo kaip visagalio statuso. Išmanieji gali viską. Tačiau bėda yra kita – ar išmanusis telefonas ne pernelyg išmanus, kad galima būtų patikėti tuo, ką juo mums atsiunčia?
Internete pasirodžius vaizdams, lyg ir iliustruojantiems, kad N.Venckienė yra JAV, tauta kaipmat sukluso ir ėmė skaičiuoti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja Seimo plenarinių posėdžių nelankantis narys (jau nekalbant apie darbą Seimo komitetuose ir komisijose), be Seimo vadovybės pritarimo išvykęs nežinia kur... Naują intrigą ką tik pasėjo neva N.Venckienės atsiųstas laiškas, kuriame ji rašo neva esanti „užsienyje“. Akivaizdu, kad erdvė vaizduotei – beribė.
Atitinkamoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms paskelbus, kad N.Venckienės buvimo vieta „galimai yra žinoma“, visuomenėje nuvilnijo dar viena pasipiktinimo banga – kodėl nei Seimas, nei policijos pareigūnai nesiima jokių veiksmų. Pirmasis – dėl Seimo nario mandato atėmimo iš N.Venckienės, o antrieji – dėl N.Venckienės traukimo atsakomybėn už galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Mūsų akims ir ausims kuriamas vaizdas, kad šioje situacijoje, iš kurios kol kas neįsivaizduojama jokia dabar galiojančiomis teisės nuostatomis paremta išeitis, kalti yra visi, tik ne pati N.Venckienė.
Mūsų akims ir ausims kuriamas vaizdas, kad šioje situacijoje, iš kurios kol kas neįsivaizduojama jokia dabar galiojančiomis teisės nuostatomis paremta išeitis, kalti yra visi, tik ne pati N.Venckienė. Kalti rinkėjai – nes išrinko. Kaltas Seimas – nes neatima mandato.
Noriu priminti, kad Seimas didelę dalį darbo šioje painioje istorijoje jau yra atlikęs, kai leido panaikinti N.Venckienės kaip Seimo narės teisinę neliečiamybę, įrodydamas, jog Seimo nariai vienas kitam yra ne varnai (kurie vienas kitam akies nekerta), o vienodai lygūs prieš įstatymą asmenys.
Anot žymaus teisininko, profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, N.Venckienė padarė visus galimus veiksmus, kurie leidžia teigti, jog ji sulaužė duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Vadovaudamasis tuo, pasak profesoriaus, Seimas turi teisę inicijuoti apkaltos procesą ir taip siekti panaikinti N.Venckienės Seimo nario mandatą. Tačiau ar tikrai?
Nenoriu sudaryti N.Venckienės rėmėjo įspūdžio, bet tiesiog turiu neatsakytų klausimų: ar mes tikrai žinome, kur yra N.Venckienė? Ar mums tiesiog į panosę brukamose fotografijose tikrai ji? Kadangi išmaniųjų telefonų galimybes jau aptariau, dar kartą paklausiu – ar mes galime būti tikri dėl mums visuomenės informavimo priemonėse pateikiamos mėgėjiškos informacijos tikrumo?
Teisiniuose procesuose įrodymais laikoma teisės aktų nustatyta tvarka gauta informacija, o mes matome neryškias nuotraukas ir turime tikėti, kad tokio pobūdžio ir tokios kokybės informacija yra pakankama, kad galėtume imtis veiksmų prieš asmenį, kuriam mandatą suteikė Lietuvos tauta.
Beje, reikia pastebėti, kad po minėtų nuotraukų pasirodymo atsirado galimybė pasireikšti ir dar vienos srities žinovams – stilistams: išmaniosiose nuotraukose matyti, jog Seimo narė liko ištikima dviejų dalių kostiumėlio stiliui, o labiausiai – savo baltai rankinei. Niekada gyvenime neteikiau daug reikšmės smulkmenoms, o, pasirodo, jos gali būti tikros išdavikės!
N.Venckienei siekiama pareikšti įtarimus pagal keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuose už sunkiausią Seimo narei inkriminuojamą nusikalstamą veiką grėstų iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau tai – ne Seimo kompetencija. Duodamas sutikimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimas tvirtai išreiškė savo valią.
Tuomet, dar pavasarį, nebuvo jokio pagrindo pradėti apkaltos procesą, nors tokio proceso galimas subjektas dar buvo ranka pasiekiamas. Dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis – noras pradėti apkaltos procesą lyg ir pareikštas, tačiau nėra subjekto, todėl vis dažniau pasigirsta siūlymų procesą inicijuoti be N.Venckienės, esą galima tai padaryti ir jai nesant.
Tendencingas ilgalaikis posėdžių nelankymas pats savaime negali būti pagrindas pradėti apkaltą.
Kaip jau esu sakęs, mes nežinome ne tik N.Venckienės fizinės buvimo vietos, bet ir ar ji apskritai gyva. O gal jos laisvė apribota?
Tendencingas ilgalaikis posėdžių nelankymas pats savaime negali būti pagrindas pradėti apkaltą. Nesu teisininkas, todėl negaliu lygiaverčiai diskutuoti su teisės teoretikais, tačiau suvokiu, jog apkaltos procesas Seimo nariui – tai ypatingai griežta priemonė, kurios negalima taikyti vien pagal mums kuriamus vaizdus. Negalime priimti faktais neparemtų skubių sprendimų, labai trokšdami kuo greičiau padėti šioje istorijoje tašką.
Baigdami grįžkime prie klasikinio retorinio klausimo – būti ar nebūti? Būti „teisingam“ ir atimti iš N.Venckienės mandatą, iš kurio ji, kaip ir iš savo rinkėjų, galbūti tyčiojasi; ar būti teisiam ir nieko nedaryti, kol yra tik kuriamos iliuzijos, bet nėra faktinių įrodymų, nes tokių griežtų priemonių taikymas asmeniui, neturinčiam teisės į gynybą, mano manymu, nėra teisėtas.
Algirdas Sysas yra Socialdemokratų frakcijos Seime narys
