Pirmųjų populistinių akcijų taikinyje – Vilniaus miestas. Georgijaus juosta apsirišęs ir sunkų lenkų tautos represavimo kryžių nešantis Valdemaras Tomaševskis šįsyk užperka šv. Mišias. Priekaištai dėl galimybės gerai išmokti valstybinę kalbą ir dėl 40 proc. didesnio mokinio krepšelio sutraukia minias moksleivių ir pasipiktinusių tėvų.
Visgi, nepaisant ilgos populistinės retorikos praktikos, rugsėjo mėnesio politinio absurdo kovoje V.Tomaševskio blokui tenka pripažinti Darbo partijos pranašumą.
Nepaisant ilgos populistinės retorikos praktikos, rugsėjo mėnesio politinio absurdo kovoje V.Tomaševskio blokui tenka pripažinti Darbo partijos pranašumą.
Naujasis darbiečių projektas, kurį pavadinsiu „Darbo darželiai“, pasiekia dar nematytas politinio absurdo aukštumas. Šį Darbo partijos vystytą projektą verta pakomentuoti detaliau ir pažvelgti į jį chronologiškai:
1. Pasiruošimą rudens sezono startui Darbo partija pradėjo anksčiau už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
Birželio mėnesį naujasis partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pareiškė, jog Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas 100 EUR dydžio kompensacija tėvams padengti išlaidas už savo vaiko vietą privačiame darželyje, yra socialiai neteisingas. Ne tik pareiškė, bet ir pagrūmojo pirštu, sakydamas jog teisybės ieškos teisme. Keista, bet identiški Kauno miesto, Kauno rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių tarybų sprendimai darbiečiams neužkliuvo.
2. Butaforiškai besirūpinant Vilniaus miesto problemomis, neužmirštama realiai pasirūpinti savais. Birželio mėnesį Loreta Graužinienė lygių galimybių kontroliere paskyrė savo bendražygę ir buvusią patarėją A.Lobačevskytę, dar kovą rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą kandidatavusią Darbo partijos sąraše, o iki to laiko partijos delegavimu ėjusią kultūros viceministrės pareigas.
3. Po A.Lobačevskytės paskyrimo prie „Darbo darželių“ projekto paruošiamojo etapo prisijungė ir L.Graužinienė, pasidalindama savo išmintimi. Seimo pirmininkės įsitikinimu, valstybė ir savivaldybės turi kuo daugiau vietų sukurti valstybiniuose darželiuose, nes privatūs darželiai, geriau žinomi kaip „privatinykai“, siekia tik pelno.
Apmaudu, bet Seimo pirmininkė pamiršo pasidalinti savo idėjomis, iš kokių milijonų savivaldybė galėtų įkurti šiuos „Darbo darželius“, kad patenkintų visą esamą vietų poreikį Vilniuje. Vieno naujo valstybinio darželio su 250 vietų kaina siekia apie 4 mln. eurų. Norint patenkinti šiuo metu esantį apie 5 tūkst. vietų poreikį, savivaldybei „Darbo darželių“ projektas atsieitų apie 80 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad per 25 metus Vilniuje apskritai buvo pastatytas tik vienas naujas municipalinis darželis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimą, taip ir nepateikė jokių konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama ir tobulinama savivaldybės priimta kompensacijų tvarka.
4. Darbo partijos nuomonė netikėtai sutapo su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pozicija. L.Graužinienės paskirta A.Lobačevskytė pučia dūda iš Darbo partijos natų – aštriai sukritikavo 100 EUR kompensacijos idėją. Kartojami kažkur girdėti argumentai apie diskriminacinį šio sprendimo pobūdį leidžia suprasti, kad ne rūpestis lygiomis galimybėmis A.Lobačevskytę paskatino pasisakyti šiuo klausimu.
Pabrėžtina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimą, taip ir nepateikė jokių konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama ir tobulinama savivaldybės priimta kompensacijų tvarka, jau nekalbant apie kažkokius veiksmus, kaip savivaldybės turėtų užtikrinti tūkstančių prašymus dėl darželių pateikusių tėvų interesus ir lūkesčius gauti vietą darželyje.
Deklaratyvaus tyrimo pagrindu atsiųsto rašto tikslas – politinio eterio suteikimas Darbo partijai. Lygių galimybių apsaugos siekį šiuo atveju sunku įžvelgti, bet, matyt, tokia jau Darbo partijos prigimtis – rūpintis savais interesais, prisidengiant viešuoju.
5. Nacionalinio pasipriešinimo Vilniaus miesto savivaldybės propaguojamai diskriminacijai diena paskelbiama rugsėjo trečioji. Deja, bet visą vasarą vystytas „Darbo darželių“ projektas neduoda laukto derliaus.
Populistiniais atsišaukimais kiršinti vilniečiai nebetiki 1509 MMA lygio argumentais – į darbiečių akciją susirenka apie 20 vietos partiečių ir dar tiek pat baltų balionėlių. Niekaip nesupratau, ką reiškia akcijos pabaigoje į dangų kilę balionėliai, bet žinau vieną – tai tikrai nesimbolizavo šios partijos reitingų kilimo.
Pabaigai norėčiau pasidžiaugti dviem dalykais, kurie paaiškėjo po visą vasarą Darbo partijos sukto populizmo malūnėlio. Pirmiausia, tragiškai nepavykęs „Darbo darželių“ projektas parodo, jog rinkėjai nebesileidžia būti apgaudinėjami ir puikiai atmena Darbo partijos palikimą dabartinei Vilniaus valdančiajai koalicijai. Primenu, jog valdžią kartu su praeitos koalicijos partneriais Darbo partija paliko su nekuklia dovanėle būsimajai vadovybei – viso labo 7,5 tūkst. vietų trūkumu darželiuose.
Tragiškai nepavykęs „Darbo darželių“ projektas parodo, jog rinkėjai nebesileidžia būti apgaudinėjami ir puikiai atmena Darbo partijos palikimą dabartinei Vilniaus valdančiajai koalicijai.
Antra, smagu, jog sprendimas dėl 100 EUR kompensacijų iš tiesų veikia. Šiais metais privatus sektorius jau sukūrė apie 1000 naujų vietų darželiuose. Bendra eilė nuo naujosios vadovybės darbo pradžios jau spėjo sumažėti daugiau nei 2000 tūkst. vaikų.
100 EUR krepšelis – tik viena iš įgyvendinamų priemonių, nes lygiagrečiai ieškoma galimybių panaudoti ir savivaldybės turimus pastatus, žemės sklypus.
Kol vieni bando pigiai pasireklamuoti prieš artėjančius rinkimus ir siūlo nerealias alternatyvas, kiti nuosekliai sprendžia skaudžią sostinės gyventojams problemą.
Palinkėčiau ir pačiai Darbo partijai, kol dar yra nacionalinėje valdžioje, savo, kaip rūpestingosios motušės, įvaizdį per likusius metus geriau pateisinti realiai dirbant, o ne tuščiai šnekant. Na, o „Darbo darželiai“ lai lieka kaip politinio absurdo, pigaus populizmo ir neįgyvendinamų pažadų simbolis.
Adomas Bužinskas yra TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys
