Toks įstatymų leidėjo sprendimas gali skatinti manyti, kad mediacija yra skirta būtent šeimos, paveldėjimo, kaimynų ir panašaus pobūdžio ginčams nagrinėti. Ir nors iš tiesų spręsti minėtus ginčus mediacija yra tinkamas būdas, lygiai taip pat sėkmingai mediacijos pagalba gali būti sprendžiami ir tarp bendrovių kylantys ginčai.
Atėjus į teismą susitarti sunkiau
Kilus nesutarimui tarp verslo įmonių, jam visuomet tenka paskirti nemažai laiko, finansinių bei žmogiškųjų resursų, kurie įprastai galėtų būti skiriami tiesioginei verslo veiklai ar verslo plėtojimui. Jeigu ginčas išsprendžiamas pačioje pradžioje, šių resursų išeikvojama pakankamai nedaug. Jeigu ginčas persikelia į teismo posėdžių salę, daugeliu atvejų konfliktas „užaštrėja“. Tai lemia jau vien pats ieškinio pareiškimo teisme faktas. Neretai tam daro įtaką ir ieškinyje pateikiama ginčo aplinkybių interpretacija, kuri įprastai skiriasi nuo to, kaip situaciją mato kita pusė. Pateikta faktų interpretacija sukelia oponento neigiamą reakciją, didindama šalių priešpriešą. Todėl ginčui pasiekus teismą taikiai susitarti - nepalyginamai sunkiau.
Patyrus daug išlaidų susitaikyti sudėtingiau
Taikų šalių susitarimą apsunkina ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kuo toliau pažengęs ginčas, tuo daugiau išlaidų teisinei pagalbai jau būna patyrę ginčo dalyviai. Todėl tam tikrais atvejais viena iš šalių iš esmės sutinka užbaigti ginčą, tačiau tik su sąlyga, jog priešinga šalis atlygins jos patirtas išlaidas. Kadangi daugiau ar mažiau bylinėjimosi išlaidų paprastai būna patyrusios abi ginčo šalys, reikalavimas atlyginti dar ir kitos šalies išlaidas tampa rimta kliūtimi susitarti.
Kodėl mediacija verslo ginčuose pasiteisina?
Verslo ginčai, kaip ir bet kurie kiti ginčai, kyla ne tarp beasmenių įmonių, bet tarp žmonių (vadovų, akcininkų ir kt.), turinčių bei reiškiančių emocijas, savaip interpretuojančių kito asmens elgesį. Turint galimybę susėsti prie bendro stalo ir akis į akį išsiaiškinti situaciją, tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui, paaiškėja, kad nesutarimas iš tiesų kyla ne dėl kelių, o, pavyzdžiui, viso labo dėl vieno klausimo, kurį išspręsti bendromis pastangomis tampa kur kas lengviau nei iš pažiūros atrodžiusį painų teisinį ginčą. Be to, praktikoje medijuojant ginčus neretai paaiškėja, kad už įmonių nesutarimo slypi elementarūs verslininkų bendravimo trikdžiai – nutrūkęs telefono pokalbis ir neatsiliepimas į vėlesnį skambutį, laiku neišsakytas atsiprašymas dėl susidariusios situacijos, neišsiųstas atsakymas į el. laišką, netgi rankos nepaspaudimas – vėliau peraugantys į ilgai besitęsiantį bendrovių konfliktą. Taigi net ir verslo ginčuose tikroji konflikto priežastis ir kliūtis susitarti dažnai gali būti visai ne finansinė, techninė, bet emocinė. Išsiaiškinus tikrąją ginčo priežastį, išgirdus kitos šalies pateiktą situacijos matymą bei elgesio motyvus ar atsiprašymą, į tą pačią situaciją pradedama žvelgti kitomis akimis ir turtiniai klausimai imami spręsti konstruktyviai bei sparčiai.
Galimybė susitarti dėl verslui priimtiniausio ginčo sprendimo rezultato
Nagrinėjant ginčą teisme, tiek šalys, tiek teismas yra apriboti formalių įstatymo nuostatų dėl to, kokiu būdu gali būti patenkinamas ieškovo reikalavimas – paprastai prašoma priteisti skolą, tam tikrą turtą, atlyginti nuostolius ar pan. Ginčą sprendžiant mediacijos pagalba, šalys gali susitarti dėl bet kokio joms abiem priimto ginčo sprendimo rezultato. Verslo santykiuose taikūs susitarimai gali būti patys įvairiausi: nuolaidos pritaikymas būsimiems užsakymams, įsipareigojimas įsigyti iš kitos šalies tam tikrą kiekį prekių ar paslaugų per tam tikrą laikotarpį, darbų trūkumų pašalinimas savo sąskaita, alternatyvių paslaugų suteikimas ir t.t. Tai leidžia lanksčiai spręsti ginčą ir neretu atveju padeda išsaugoti tolimesnį šalių bendradarbiavimą. Taigi, kitaip nei teismo procese, laimi abi ginčo šalys. Be to, šalių sudaryta taikos sutartis gali būti patvirtinta teismo ir vykdoma priverstinai. Kita vertus, šalims geranoriškai pasiekus taikų susitarimą ypač retai prireikia imtis priverstinio jo vykdymo. Taip yra dėl to, jog ne teismas, bet patys ginčo dalyviai yra sprendimo autoriai, o sprendimas kiekvienai iš ginčo šalių teikia tam tikrą naudą.
Kiti mediacijos privalumai
Mediacija yra konfidencialus procesas, tai aktualu, jeigu siekiama išvengti informacijos apie ginčą patekimo į viešąją erdvę ir žalos verslo reputacijai. Mediacijos būdu verslo nesutarimą galima išspręsti itin greitai – per kelias savaites ar net kelias dienas. Tai ypač reikšminga tam tikruose ginčuose, kai delsimas sukelia nuostolių, kuriuos vėliau neišvengiamai tektų atlyginti vienai ar kitai ginčo šaliai. Be to, mediacija yra kur kas pigesnis ginčo sprendimo būdas nei ilgas bylinėjimasis keliose teismų instancijose. Įvertinus visus mediacijos pranašumus ir keičiantis ginčų sprendimo kultūrai, ilgainiui mediacija turėtų tapti ne išimtinis, bet įprastinis verslo nesutarimų sprendimo būdas.
Agnė Bielskienė yra JUREX advokatė, mediatorė.
