Pavasarį iniciatyvių piliečių projektas „Lietuvos šešėlio žemėlapis“ galutinai atskleidė visą šalį apimančios nelegalios prekybos mastus. Lietuvos žemėlapyje, kuriame kiekvienas svetainės lankytojas gali pats pažymėti jam žinomus nelegalios prekybos taškus, per kelis veikimo mėnesius jau atsirado per tūkstantį aštuonis šimtus tokių prekybos vietų.
Natūralu, jog žmonės laisviau jaučiasi ir drąsiau informuoja apie pažeidimus piliečių sukurtą puslapį, o ne teisėsaugos pareigūnus. Juolab iniciatyvos sėkme nereikia stebėtis žinant, kad absoliuti dauguma gyventojų korupcijos apraiškas smerkia, nors nevengia ir patys jose dalyvauti.
Kai kurie žemėlapyje pažymėti taškai dubliuojasi, nes atskirai žymimi alkoholio ir tabako prekeiviai dažnai užsiima abejomis šiomis veiklomis, tačiau tai menkai keičia faktą – Lietuvos policijai šiuo metu jau žinoma daugybė konkrečių nelegalios prekybos vietų. Žinoma, tačiau sustabdyti šios veiklos vis tiek nepavyksta.
Kol kas per tris mėnesius policija tėra uždariusi tik 81 tokį šešėlio žemėlapyje pažymėtą tašką.
Šešėlis šviesos nebijo
Atrodytų, šalyje pasiekta amžiaus pergalė – nelegalios prekybos taškai kaip ant delno, reikia tik sugniaužti pirštus ir susemti nusikaltusius. Tačiau – koks apmaudus žodžių žaismas – nors visi stengiasi šešėlinę ekonomiką ištempti į dienos šviesą, ką ir padarė šis žemėlapis, pasirodo, to gerokai per maža, nes šešėlis sugeba sėkmingai tarpti ir šviesoje.
Mat tas pats šešėlio žemėlapis, už kurį iniciatoriams atvirai dėkoja ir policija, ir verslas, atskleidžia dar liūdnesnius skaičius: kol kas per tris mėnesius policija tėra uždariusi tik 81 tokį šešėlio žemėlapyje pažymėtą tašką. O patys pareigūnai nurodo ir dar du kartus mažesnį skaičių.
Kriminalinės policijos atstovas Darius Žvironas diskusijoje Seime pripažino, jog policijai trūksta ir pajėgumų, ir veikti leidžiančių įgaliojimų. Net ir stokodami žmonių policijos pareigūnai per metus už nelegalią prekybą vien tik tabako gaminiais surašė 1609 protokolus. Tačiau, jo teigimu, esminė problema visai ne čia, o veikimo galimybes ribojančiuose įstatymuose.
Bauda – ne bėda
Teisėsaugos ir jos veiklą kontroliuojantiems pareigūnams seniai ir gerai pažįstama kovos su nelegalia prekyba problematika. Ji gana paprasta suprasti, bet kartu sunkiai išsprendžiama.
Nelegali prekyba produkcija, kurios bendra vertė neviršija 500 MGL (65 tūkst. litų), tėra administracinės teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad už tokią veiklą numatomos tik baudos su pagamintos produkcijos bei iš jos gautų pajamų konfiskavimu. Pažeidėjai, savo ruožtu, yra apdairūs ir su savimi visada turi nedidelę savo prekių dalį – taigi, jai proporcingos baudos taip pat nedidelės, o konfiskuojama suma išvis maža.
Etatiniai nelegalūs prekeiviai šias baudas mielai moka ir dėl to nepatiria didelių problemų. Esamos baudos, net jei yra sumokamos, nepaverčia tokios prekybos nuostolinga. Svarbu neįskųsti policijai savo tiekėjų ir nesuteikti pagrindo nutraukti verslo. Tačiau daug prekybininkų savąsias baudas atvirai kolekcionuoja neplanuodami jų apmokėti – policijai žinomi atvejai, kai žmogaus skolos už baudas siekia ir 100 tūkst. litų, tačiau ir pareigūnams, ir pačiam pažeidėjui aišku, kad jos nebus apmokėtos. Kontrabandos srityje išieškoma tik apie 10 procentų visų išrašomų baudų. Tokioje padėtyje bergždi yra ir nereti siūlymai baudų nemokantiems nusikaltėliams apriboti socialines išmokas ar išskaičiuoti pajamų dalį per mokesčių inspekciją. Pajamų jie tiesiog neturi.
Dabartinis reguliavimas pareigūnams neleidžia apsimetinėti susidomėjusiais klientais bei apskritai patekti į įtariamų asmenų privačias patalpas.
Nusikaltėlio teisės
Jei ir galėtų deramai ir atgrasančiai bausti nelegalius prekeivius, pareigūnai susiduria su gausybe kliūčių jiems su įkalčiais sugauti. Dabartinis reguliavimas jiems neleidžia apsimetinėti susidomėjusiais klientais bei apskritai patekti į įtariamų asmenų privačias patalpas. Tokios priemonės šiuo metu galimos tik tiriant Baudžiamojo kodekso nusikaltimus.
Susiduria dvi principinės demokratinės vertybės: vienoje pusėje – teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, kitoje pusėje – jas pažeisti reikalaujantis teisingumo siekis. Ką iškelti aukščiau, yra grynai vertybinis apsisprendimas.
Lietuvoje nemažėjant nei smulkiems, nei smurtiniams nusikaltimams, o kaliniams vis randant būdų pasityčioti iš valstybės savo reikalavimais ir skundais Europos žmogaus teisių teismui, sunku įžvelgti racionalų pagrindą šioje dilemoje akcentuoti įstatymų nesilaikančiojo žmogaus teises. Policijai būtina suteikti įgaliojimus iš tiesų įvykdyti savo pareigas kovoje su nelegalia prekyba.
Kaip įgalinti pareigūnus?
Seime vykusioje diskusijoje sutarta, jog reikia siekti bent keleto kryptingų įstatymų pokyčių. Pirma, suteikti juridinę teisę policijos pareigūnams vykdyti vadinamuosius kontrolinius pirkimus. Antra, sumažinti nelegalios prekybos masto ribą, nuo kurios tokia veikla gresia nebe administracine, o baudžiamąja atsakomybe. Trečia, numatyti policininkams galimybę tiriant nelegalią prekybą patekti į privačias patalpas. Ketvirta, teikti pataisas, numatančias ir turgaviečių administratorių atsakomybę už jų teritorijoje vykstančią nelegalią prekybą.
Tokias pataisas palaiko ir policija, ir Legalaus verslo aljansas, ir atsakingi Vyriausybės bei Vidays reikalų ministerijos padaliniai, tačiau skersai kelio stoja teisinė doktrina, linkstanti į vis švelnesnį elgesį su vis įžūlėjančiais nusikaltėliais. Kol Europoje svarstoma apie maksimalios bausmės sumažinimą iki 25 metų laisvės atėmimo, Lietuvoje atitinkamai linkstama švelninti bausmes ir procedūrines priemones už administracinius pažeidimus. Humaniška teisė dažnai laikoma visuomenių pažangos įrodymu, tačiau apie ją galima kalbėti tik ten, kur ir patys gyventojai žengia koja kojon su įstatymu ir nėra linkę nusikalsti. Tačiau tai, deja, ne Lietuvos atvejis.
Kol Lietuvoje nusikaltėliai sau leidžia nevaržomai siautėti, o valstybė ieško būdų, kaip suderinti teisingumą ir jų teises, apie valią kovoti su nusikalstamumu galima tik juokauti. Jei tos valios vis dėlto yra, pradėti galima ir nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, išsklaidant į šviesą ištrauktą šešėlį.
Agnė Bilotaitė yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė
