O kodėl nepasinaudojus jau egzistuojančiais būdais prisitraukti dar besimokančius specialistus ir taip užpildyti labiausiai trūkstamų darbuotojų spragas? Ar tikrai išnaudotos jau visos priemonės ir valstybės teikiamos galimybės?
Viena iš jų – pameistrystė. Ji Lietuvoje, nors ir pamažu, bet skinasi kelią – vis daugiau darbdavių pasinaudoja galimybe bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir „užsiauginti“ specialistus. Šis būdas ilgalaikėje perspektyvoje darbdaviams leidžia prisitraukti reikiamų specialistų, o besimokantiems – greičiau įsidarbinti pagal įgytą profesiją.
Tokia profesinio mokymo forma leidžia švietimo sistemai greičiau reaguoti į kintančius darbo rinkos poreikius, todėl ji stiprinama įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir finansines. Iki gegužės 10 d. verslo įmones kartu su profesinio mokymo įstaigomis kviečiame teikti paraiškas ir gauti finansavimą pameistriams rengti.
Galimybė greitai pasirengti kvalifikuotų darbuotojų
Vykstant sparčiai skaitmeninei ir žaliajai transformacijai, visuose sektoriuose ima trūkti įvairių kvalifikacijų darbuotojų, o esamiems darbuotojams ne visada pakanka kompetencijų – daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu.
Pameistrystė suteikia galimybę specialistams įgyti darbo rinkai aktualiausius gebėjimus – profesijos mokomasi tikroje darbo vietoje. Tačiau kol kas darbdaviai neišnaudoja visos pameistrystės teikiamos naudos. Tokiu būdu mokosi tik apie 4,5 proc. profesinio mokymo įstaigų mokinių, nors ši mokymosi forma leidžia pameistriui nuo pirmos mokymo dienos tiesiogiai prisidėti prie įmonės ekonominės veiklos ir kurti pridėtinę vertę.
Pameistrystė darbdaviams padeda rasti pakankamai darbuotojų. Taip sumažinami ir darbdavio kaštai – nebereikia papildomai investuoti į darbuotojų paieškas, įvadinius mokymus ir kt.
Pameistriai greičiau įsidarbina ir yra lojalūs įmonei
Pameistrystės nauda galime įsitikinti ir panagrinėję įvairių tyrimų rezultatus. Jie rodo, jog mokymąsi pameistrystės būdu baigusių mokinių įsidarbinimo rodiklis yra žymiai aukštesnis – jis net 18 procentinių punktų lenkia pasirinkusiųjų mokyklinę mokymosi formą, kadangi pasibaigus pameistrystės darbo sutarčiai su įmone ar kita įstaiga, darbdavys įprastai pasiūlo tapti nuolatiniu darbuotoju ir pasirašyti darbo sutartį.
Net 83 proc. pameistrystės būdu besimokiusiųjų dirba ir po 12 mėnesių, o po dvejų metų – 65 proc. Tai – vienas didžiausių integracijos į darbo rinką rodiklių, palyginus su kitomis užimtumo priemonėmis. Be to, po pameistrystės programų įmonėje įdarbinti darbuotojai rečiau išeina dirbti kitur, todėl yra lojalesni ir labiau motyvuoti, o darbdaviams tenka mažiau galvos skausmo dėl darbuotojų kaitos.
Finansinė parama verslui priimti pameistrius
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje pameistrystė dar nėra tokia populiari – darbdaviams reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai įgyvendinant pameistrystę. Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje gali būti dar mažiau linkęs įsitraukti į pameistrystės programas dėl kaštų ir verslo specifikos.
Matydami didelį šios mokymo formos potencialą, stipriname pameistrystę, numatome finansinę paramą verslui ir taip siekiame paskatinti darbdavius bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir jų mokiniams siūlyti galimybę mokytis jų įmonėse ar įstaigose.
Kviečiame darbdavius ir profesinio mokymo įstaigas dalyvauti projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ ir teikti paraiškas gauti finansavimą pameistrystei skatinti. Projektui finansuoti skirta virš 19 mln. eurų. Projekto finansavimas itin palengvins darbdavių patiriamus kaštus – jis skirtas ir pameistrių darbo užmokesčiui kofinansuoti.
