Kodėl su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime kolegomis dviem pirmiems pasiūlymams pritariame, o trečiam – ne ir registravome pataisas siūlydami jo atsisakyti?
Mūsų pasirinkta politinė kryptis – mažinti socialinę atskirtį ir padėti tiems, kuriems šiandien valstybės pagalba labiau reikalinga – šeimoms auginančioms vaikus, senjorams, mažas pajamas turintiems asmenims. Todėl, įvertinę šiandieninę situaciją, mes iki šiol paprastai rinkomės ir renkamės tas pagalbos priemones, kurių pagalba pinigai pasiektų tiesiogiai žmones, o jie, pirkdami būtiniausius dalykus sau ir šeimai, padėtų krizę išgyventi verslams ir, galiausiai, valstybei, nes per vartojimą, mokesčių pavidalu, tie pinigai grįš į valstybės biudžetą.
Pandemija ar kita situacija valstybėje, kuri sukelia neramumus ekonomikoje, neturi tapti socialinės atskirties didinimo sąlyga.
Tai, kad vyriausybės turi žmonėms duoti daugiau lėšų, skatinti vartojimą krizių metu, rekomenduoja garsiausi pasaulio ekonomistai. Tarp jų yra ir lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatas R.Šileris, kuris lankydamasis Lietuvoje ne sykį kritikavo 2008-2009 metų krizę „valdžiusių“ vyriausybių sprendimus taupyti paprastų žmonių sąskaita. Todėl sunku nesistebėti, kad šias rekomendacijas žinantis Prezidentas ir jo patarėjų korpusas teikia pasiūlymą už pusę milijardo eurų (!) ir šie 500 milijonų dar labiau diferencijuos žmones pagal jų gaunamas pajamas.
Turtingesni, pagal Prezidento pasiūlymą sumažinus GPM, gaus daugiau. Kitas dalykas, dar neaišku, kur tie šimtai milijonų galiausiai „nusės“, nes verslo asociacijos, kurios su Prezidentu pasirašė memorandumą, pripažįsta, jog negali pažadėti, kad ši priemonė suveiks kaip kad yra siekiama, ir kad, sumažinus GPM, darbdaviai laikysis duoto žodžio nemažinti žmonėms atlyginimų. Dėl to savo balsais negalėsime paremti GPM mažinimo, juolab neturime ir tikrumo, kad verslas nepasinaudos mažinamu tarifu vien tik savo ekonominei naudai gauti. Ar priemonė skatins vartojimą? Greičiausiai ne.
Pinigai tikriausiai bus taupomi ir vartojimas atidedamas, nes dideles pajamas gaunantys asmenys gali sau leisti taupyti. Tą patvirtintų ir 2019 m. Lietuvos banko atlikta apklausa, iš kurios matyti, jog didžiausia taupančių Lietuvos gyventojų dalis yra ten, kur mėnesio pajamos į rankas perkopia 1600 eurų.
Taigi, mes pritarsime:
-
Vienkartinei išmokai vaikams. Europos Komisija vaiko pinigus yra pripažinusi viena geriausių kada nors Lietuvoje taikytų skurdo mažinimo priemonių. Kaip matyti iš lentelės Nr. I, kartu su kitomis priemonėmis vienkartinė išmoka vaikams gali prisidėti prie skurdo lygio mažinimo vaikų, jaunimo bei vidutinio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo. Išmoka daugiausiai didins mažas ir vidutines turinčių Lietuvos žmonių bendrą pajamų pokytį (lentelė Nr. II). Abejonių nekyla, kad ši išmoka pasieks ir kitus tikslus – iš karto skatins vartojimą ir taip gaivins ekonomiką.
-
NPD didinimui. Ekonomistai, tarp jų ir Nerijus Mačiulis, yra ne kartą pažymėję, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, nes jis reiškia mažesnius mokesčius mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. „Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – praeityje yra kalbėjęs šis ekonomistas. NPD didinimo poveikis Lietuvos šeimoms ir yra tai, kas skatina jam pritarti. Matant Lietuvos banko pernai atliktą taupymo įpročių analizę, yra akivaizdu, kad NPD didinimo dėka paaugę žmonių atlyginimai didins ir šios žmonių grupės vartojimą, taigi, bus ekonomikos varikliu.
Tačiau kartu su LVŽS frakcijos kolegomis registravome siūlymus atsisakyti GPM mažinimo. Tokiam apsisprendimui yra daug priežasčių. Iš lentelės Nr. II matyti, kad, skirtingai nei vienkartinė išmoka vaikams, GPM mažinimas yra labiausiai palankus didesnes pajamas turintiems Lietuvos gyventojams ir labiausiai įtakos būtent jų bendrąjį pajamų pokytį. Augant daugiausiai uždirbančių žmonių pajamoms, augs ir socialinė bei ekonominė atskirtis tarp turinčių mažas ir dideles pajamas – ji Lietuvoje ir taip jau yra didelė. Neabejotina, kad takoskyros tarp dideles ir mažas pajamas turinčių žmonių augimas neigiamai veiks ir skurdo rodiklių pokyčius.
Antai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktose Prezidento siūlomų priemonių poveikio prognozėse (žr. I lentelė), nurodoma, kad Prezidento siūlomi įstatymų pakeitimai santykinai padidins skurdo rizikos ribą populiacijoje apie 2.5 proc. Didėjant skurdo ribai, didės skurdo rizika tarp senyvo amžiaus žmonių (apie 2.3 proc. augimas), nes būtent pastarieji yra tie, kurie gauna mažiausias pajamas ir neturi darbo santykių, t. y. negali tikėtis nei NPD augimo, nei GPM mažėjimo.
Ir tai yra didysis paradoksas – Prezidento pasiūlymai yra sukonstruoti būtent taip, kad galutiniame rezultate paskirstant pusę milijardų eurų Lietuvos žmonių skurdo rizika tik augtų. Įdomu, ar tą aplinkybę vertino Prezidento patarėjai?
Ištisą kadenciją darėme viską, kad skurdas Lietuvoje mažėtų. Džiaugiamės, kai pavykdavo jį sumažinti, vienu, dviem ar daugiau procentų per metus. Tie mažėjantys procentai reiškė ne vien žingsnis po žingsnio mažėjantį atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių asmenų pajamų,bet ir ėjimą socialinio teisingumo link. Tad, jei būtų pritarta visiems Prezidento pasiūlymams, prognozuojamas skurdo didėjimas neramina, ir, dar daugiau, kelia klausimų dėl paties Prezidento ar jo patarėjų vertybinio apsisprendimo.
Tai, kad vyriausybės turi žmonėms duoti daugiau lėšų, skatinti vartojimą krizių metu, rekomenduoja garsiausi pasaulio ekonomistai.
Pandemija ar kita situacija valstybėje, kuri sukelia neramumus ekonomikoje, neturi tapti socialinės atskirties didinimo sąlyga. Apie tai, kad socialinė atskirtis Lietuvoje labai didelė, prieš rinkimus, kada niekas net nekalbėjo apie pandemijas, kalbėjo ir pats Prezidentas. Sakė, stengsis ją mažinti. Ar ne metas grįžti prie šio pažado ir jį tesėti užuot kuriant gerovę tik turtingiausiems?
Agnė Širinskienė yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
