Tačiau šis „užsispyrimas“, nieko nepaisymas ir nuolatinis interesų painiojimas jau pradeda kainuoti kiekvienam iš mūsų.
Ministerija nespėja išlįsti iš skandalų: nuo garsiosios D.Gineikaitės vairavimo istorijos, jos įstaigos patarėjo, darbiečio G.Furmanavičiaus kyšio gavimo, iki žinių už perpus brangiau perkamus maisto produktus nepasiturintiems. Atrodytų gana. Bet tik ne Darbo partijai ir jos deleguotai ministrei.
Vakar paaiškėjo, kad panašius, galimai neskaidrius pirkimus, jai pavaldi įstaiga vykdė jau 2014 m., o dabar mes, mokesčių mokėtojai, turėsime padengti „neskaidrią“ pirkimų dalį. Europos socialinio fondo agentūra (EFSA), atsakinga už tokios paramos administravimą, paprašė grąžinti daugiau nei 332 tūkst. eurų už 2014 m. pirkimus.
Pasirodo, kad ydinga ir galimai neteisėta praktika Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje agentūroje vyksta jau seniai. 2014 m. buvo vykdyti pirkimai, kurių metu iš „Kauno grūdų“ buvo pirkti maisto produktai gerokai viršijant rinkos kainą ir kitų rinkos dalyvių pateiktus pasiūlymus.
Nepasiturintiems – mažiau miltų, mums visiems – išlaidos, kurių neturėjo būti, o štai Darbo partijai palankus verslininkas savo vaikui jau gali nupirkti prabangų butą sostinės centre.
Štai, pavyzdžiui, už toną miltų sumokėti 495 eurai, nors kitas tiekėjas siūlė pirkti už 356 eurus. Taigi permokėti 139 eurai. Atrodo, nedaug, tačiau bendra suma siekia net 332 tūkst. eurų (1,15 mln. litų). Tai ir yra tikroji neskaidrių pirkimų kaina.
Nepasiturintiems – mažiau miltų, mums visiems – išlaidos, kurių neturėjo būti, o štai Darbo partijai palankus verslininkas savo vaikui jau gali nupirkti prabangų butą sostinės centre.
Blogiausia yra tai, kad tai – tik pradžia. Ypač neraminti turėtų ateities sandoriai. 2014-2020 m. ES paramos laikotarpiu, šiai programai skirta 90,8 mln. eurų. Už pirmuosius paramos metus jau turime grąžinti 332 tūkst. eurų. 2015 m. pirkimai taip pat neturėtų būti geresni – neseniai vykusio skandalo metu, po kurio atsistatydino Žemės ūkio viceministras V.Martusevičius, paaiškėjo, kad vėl buvo siekiama nusipirkti gerokai brangesnius produktus.
Šįkart po kilusio visuomenės pasipiktinimo buvo sustabdytas miltų pirkimas, tačiau kitų produktų pirkimas, ministrei ignoruojant didesnes nei rinkos kainas, jau buvo įvykdytas. Kol kas neaišku, kiek reikės grąžinti pinigų už 2015 m. maisto produktų pirkimą.
Su pavydu žvelgiu į valstybes, kuriose politikai geba prisiimti politinę atsakomybę. Galima būtų paminėti daugybę atvejų, kuomet politikai paliko postus už gerokai mažesnius pažeidimus, kartais vien įtarimus.
Tuo tarpu Darbo partijos ministrai demonstruoja, kad jie gali tai, ko negali normalūs politikai – akivaizdžiai pelnytis iš pačių neturtingiausių kelis metus iš eilės, pateikti sąskaitą mums visiems ir toliau ramiai sėdėti ministerijoje, bandant sau įrodyti, kad nieko tokio nenutiko. Gal kaip nors pamirš rinkėjai iki spalio ir ramiai bus galima dalyti paramą savoms įmonėms dar 4 metus?
Viltis, kad ministrė V.Baltraitienė atsistatydins pati, blėsta. Tačiau laukti liko nedaug. Šį rudenį vyksiantys Seimo rinkimai – tai nauja galimybė Lietuvai, apsivalyti nuo senų, korumpuotų ir „viską sau leidžiančių“ politikų.
Aistė Gedvilienė yra TS-LKD partijos pirmininko pavaduotoja
