Iš naujai perrinktos Komisijos pirmininkės politikos gairių ateinančiai kadencijai, taip pat iš ekspertų komentarų ir informacijos viešojoje erdvėje galima daryti prielaidą, jog svarbiausią vietą europinėje politikoje 2024 – 2029 metais užims ekonominiai prioritetai.
Dėmesys ES pramonei ir konkurencingumo didinimui globalioje arenoje kelia klausimų, kaip naujieji strateginiai europinės politikos tikslai derės su žaliuoju kursu ir ar dėmesys ekonomikos prioritetams neapsunkins įsipareigojimo Europai iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu kontinentu.
Susidūrė su pasipriešinimu
Atsižvelgiant į tai, jog dar praeitoje kadencijoje žaliasis kursas susidūrė su rimtu pasipriešinimu, labai tikėtina, jog 2024 – 2029 metais jis bus įgyvendinamas tiek, kiek jo tikslai derės su konkurencingumo, pramonės pažangos bei kitais ekonominiais prioritetais ir europinės rinkos žaidėjų lūkesčiais.
Kai kurie pramonės sektoriai ir kompanijos, taip pat didelė dalis ūkininkų yra įsitikinę, kad laikytis ES aplinkosaugos reikalavimų yra pernelyg sudėtinga dėl infliacijos ir kylančių energijos kainų. Tokia opozicija žaliajam kursui Europoje paskatino aplinkosaugos ir klimato problemų atžvilgiu skeptiškų dešiniųjų partijų iškilimą, o tai savo ruožtu lėmė atitinkamus politikos pokyčius tiek valstybėse narėse, tiek ir ES.
Vis dėlto, klimato krizės padarinius (įskaitant ir ekonominius bei finansinius nuostolius) stebime jau šiuo metu, todėl ES ekonomika bei pramonė reikalauja fundamentalių pokyčių, visų pirma, plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką ir žaliąsias technologijas, kas, be kita ko, didintų ir ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Siekiant šių strateginių tikslų, žaliojo kurso prioritetai europinėje darbotvarkėje turėtų būti stiprinami, juolab, kad būtent dėl žaliojo kurso ES išlaviravo iš beprecedentės energijos (išteklių) kainų krizės, kilusios Rusijai užpuolus Ukrainą – priėmus komunikatą „REPowerEU“ buvo numatyti bendri veiksmai įperkamesnei energijai ir saugesnei energetikai užtikrinti.
Antraeilės svarbos klausimai
Komunikatą dėl ES žaliojo kurso Europos Komisija pristatė 2019 metų gruodį. Atsižvelgiant į tai, kad strateginiai europinės politikos pokyčiai trunka ištisus dešimtmečius, galima teigti, jog per šį laikotarpį žaliasis kursas dar net nespėjo įgauti reikalingo pagreičio, o žaliųjų iniciatyvų rezultatai Europoje bus juntami tik po kurio laiko. Nepaisant to, tolimesnis žaliojo kurso likimas kol kas nėra aiškus.
Tarp ES prioritetų 2024 – 2029 metams žaliasis kursas figūruoja tik kartu su skaitmenine pertvarka, o naujai perrinktos Europos Komisijos pirmininkės U.von der Leyen politikos gairėse akcentuojama, jog ES ir toliau bus siekiama žaliojo kurso tikslų, tačiau konkretiems žaliojo kurso aspektams dėmesio skiriama gerokai mažiau, daugiausia pabrėžiant jau priimtas politikos priemones.
Nors dekarbonizacijos, perėjimo prie švarių technologijų ir aplinkosaugos tikslai politikos gairėse naujajai Europos Komisijos kadencijai išlieka, šių klausimų svarba, lyginant su praeita kadencija, yra viso labo antraeilė – apie juos kalbama ekonominio konkurencingumo ir gyvenimo kokybės kontekste. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, ar ateityje šie europiniai prioritetai nebus aukojami dėl ekonominių ES interesų.
Ydingi precedentai
Tokią praktiką dar pereitą 2019 – 2024 metų kadenciją jau yra įtvirtinę keli iš esmės ydingi prieš žaliąjį kursą nukreipti precedentai. Pernai vykusios aršios diskusijos dėl Gamtos atkūrimo reglamento, šių metų pavasarį per visą Europą nuvilniję ūkininkų protestai ir paskutinės šios kadencijos Europos Parlamento plenarinės sesijos metu priimti žemės ūkio politikos pakeitimai, kuriais skubos tvarka atmesta dauguma aplinkosaugos reikalavimų ūkininkams, pademonstravo, jog žaliasis kursas ES susiduria su rimta opozicija.
Ūkininkų palaikomų ES dešiniųjų partijų pasipriešinimas Gamtos atkūrimo reglamentui sukėlė ne tik tolesnio katastrofiško aplinkos būklės blogėjimo pavojų, bet ir grėsmę paties žaliojo kurso tęstinumui, įskaitant pastangas siekti plataus užmojo klimato tikslų, pasirengimą spręsti artėjančius klimato kataklizmus ir kt., o taip pat – rimtą reputacinę žalą ES, kaip žaliųjų iniciatyvų lyderei, nustatančiai globalius aplinkosaugos standartus tarptautinėje arenoje.
Tuo tarpu paskubomis buldozeriu prastumta bendrosios žemės ūkio politikos reforma nesuteikė pakankamai laiko tinkamai apsvarstyti siūlomų pakeitimų ir sukėlė pavojų ES klimato bei biologinės įvairovės įsipareigojimams, be kita ko, pažeidžiant įprastą europinės teisėkūros procedūrą, demokratijos ir skaidraus sprendimų priėmimo principus.
Liks tik skambiomis deklaracijomis?
Europinė politinių jėgų konsteliacija į Europos Parlamentą patekus nemažai (kraštutinės) dešinės partijų atstovų, naujosios Europos Komisijos politikos gairės ir pastaruoju metu žaliajam kursui kilusi opozicija verčia sunerimti dėl tolimesnių jo perspektyvų ir kelia klausimą, ar žalioji darbotvarkė 2024 – 2029 metų kadencijos metu neliks tik popieriuje išdėstytomis skambiomis deklaracijomis. Nerimą kelia ir tai, kad ligšiolinė politinė praktika, švelniai tariant, gerokai skiriasi nuo naujajai Europos Komisijai keliamų ateinančios kadencijos tikslų.
Pavyzdžiui, politikos gairėse 2024 – 2029 metams Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen pabrėžia, jog gamtos apsaugos srityje ypatingą dėmesį skirs „paskatoms ir teisingam bei veiksmingam [politikos] įgyvendinimui, ypač siekiant užtikrinti, kad vykdytume savo tarptautinius biologinės įvairovės įsipareigojimus, pavyzdžiui, prisiimtus Kunmingo – Monrealio susitarimu“.
Visgi, politinė praktika demonstruoja greičiau atvirkštinę situaciją – dar 2019 – 2024 metų kadencijoje būtent Europos liaudies partija, kuriai ir priklauso naujai perrinkta Komisijos pirmininkė, aktyviai siekė sužlugdyti Gamtos atkūrimo reglamento priėmimą, o tai savo ruožtu sukėlė tiesioginę grėsmę ES prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams pagal minėtą Jungtinių Tautų Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją.
Lūkesčiai naujajai Europos Komisijai
Ekspertų grupės „Bruegel“ mokslininkai neseniai pateikė rekomendacijas naujajai Europos Komisijai, kuriose akcentuojama biologinės įvairovės išsaugojimo, švaraus ir prieinamo vandens, efektyvaus išteklių naudojimo ir taršos mažinimo svarba. Komisija taip pat raginama inicijuoti derybas dėl klimato tikslo 2040 metams, įsteigti Europos energetikos agentūrą bei skatinti investicijas į elektros infrastruktūrą. Pastarasis pasiūlymas yra itin aktualus Lietuvai, kadangi investicijos į elektros infrastruktūrą ir balansavimo priemones galėtų padėti dar efektyviau išnaudoti jūrinės vėjo energetikos potencialą Baltijos jūroje.
„Bruegel“ mokslininkų rekomendacijose taip pat pabrėžiama, jog iki šiol ES dekarbonizacijos tempas nebuvo pakankamai spartus. Būsimus energetikos, aplinkos ir klimato komisarus ekspertų grupės mokslininkai ragina padėti pamatus vadinamajam „Fit for 90“ paketui, kuriuo siūloma numatyti politikos priemones, padėsiančias 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, lyginant su 1990 metų lygiu.
Tačiau pagrindinis Komisijos uždavinys ateinančioje kadencijoje turėtų būti mėginti suderinti skirtingų veikėjų interesus išlaikant strateginę žaliąją kryptį ir žaliųjų iniciatyvų tęstinumą, kartu skatinant žaliųjų technologijų proveržį bei siekiant didinti ES ekonominį konkurencingumą globalioje arenoje.
