Projektus vysto be valstybės paramos
Nauji vėjo elektrinių parkų projektai šiuo metu vystomi daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių, o bendra šių projektų galia kartu sudėjus viršija 800 MW. Dauguma didesnių projektų plėtojami komerciniais pagrindais – be valstybės paramos. Tai reiškia, kad vystytojai turi padengti prisijungimo prie elektros tinklo kaštus, prisiimti balansavimo išlaidas ir prekybos elektros biržoje rizikas.
Vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių jiems planuoti tokias investicijas be valstybės paramos, kartu prisidedant ir prie jos iškeltų atsinaujinančios energetikos tikslų, – nuolat tobulėjančios technologijos. Šiuo metu gaminamos vėjo elektrinės yra didelės ir galingos: bokšto aukštis siekia apie 150 metrų, rotoriaus diametras iki 160 metrų, o galia siekia daugiau kaip 5 MW. Tokios jėgainės yra efektyvesnės, tad galima pagaminti daugiau elektros energijos pastačius mažiau elektrinių. Be to, jos veikia tyliau nei tos, kurios buvo gaminamos anksčiau.
Tokios jėgainės yra efektyvesnės, tad galima pagaminti daugiau elektros energijos pastačius mažiau elektrinių.
Kelia klausimus dėl mokesčių dydžio
Vis dėlto, vėjo parkus dabar ir ateityje planuojančios kompanijos susidūrė su iššūkiais dėl turbinų komponentų transportavimo ir tam reikalingų leidimų. Pavyzdžiui, Lietuvoje, remiantis atliktais skaičiavimais, norint transportuoti vieną modernesnės ir galingesnės vėjo elektrinės bokšto sekciją 100 km būtų mokamas nuo 1358 iki 1593 Eur mokestis transporto priemonei, atsižvelgiant į tai ar bus važiuojama krašto, ar valstybinės reikšmės keliais.
Transportuojant elektrinės sparnus būtų mokamas nuo 478 Eur iki 525 Eur mokestis vienai transporto priemonei. Paprastai transportuoti vieną tokią vėjo jėgainę reiktų apie 15 transporto priemonių. Taigi iš viso leidimai, reikalingi transportuoti vos vienos vėjo turbinos komponentus 100 km kainuotų daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad gabenant jėgaines nuo pasienio iki reikiamos lokacijos šalies viduryje gali būti nuvažiuojama apie 300 km, reikalingi leidimai gali atsieiti ir apie 90 tūkst. eurų.
Tai yra nemenka finansinė našta bet kokiai kompanijai, apsisprendusiai vystyti projektą komerciniais pagrindais.
Tačiau vienam didesniam vėjo parkui pastatyti gali prireikti 10 ar daugiau vėjo elektrinių. Tai reiškia, kad suma, kurią vystytojui teks sumokėti vien tik už leidimus pervežti vėjo turbinas šalies teritorijoje, neskaičiuojant pačios logistikos kaštų, gali perkopti ir milijoną eurų. Tai yra nemenka finansinė našta bet kokiai kompanijai, apsisprendusiai vystyti projektą komerciniais pagrindais.
Regiono valstybėse situacija kitokia
Situacija kitose regiono valstybėse – pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar netgi Vokietijoje – kitokia. Latvijoje 100 km pervežti bokšto sekciją kainuoja iki 100 eurų ir dar tiek pat atsieina sparnų pervežimas. Estijoje šios sumos siekia atitinkamai apie 210 ir 180 eurų. Lenkijoje abiem atvejais suma vienoda – apie 360 eurų, o Vokietijoje didžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti už komercinių krovinių vežimą, siekia 1300 eurų.
Didelius skirtumus tarp Lietuvos ir kitų valstybių nulemia mokesčio tarifai.
Didelius skirtumus tarp Lietuvos ir kitų valstybių nulemia mokesčio tarifai, taikomi kilometrams, atsižvelgiant į krovinio ir transporto priemonės svorį. Prireikus su tokio pobūdžio kroviniu nuvažiuoti didesnius atstumus Lietuvoje, galutinė mokėtina suma, palyginti su kitomis šalimis, išauga labai smarkiai. Čia atitinkamai nuo tonų skaičiaus viršijančio didžiausią leistiną masę gali būti mokamas iki 1,73 euro tarifas 10 kilometrų, o viršijus didžiausią leidžiamą ašies (ašių) apkrovą gali būti mokamas net 15,98 eurų tarifas 10 kilometrų. Tuo tarpu Latvijoje viršijus bendrą leistiną masę skaičiuojamas tik 0,14 euro tarifas už 1 kilometrą. Lenkijoje ir Vokietijoje nustatomi maksimalūs leidimų įkainiai ir nuvažiuotas atstumas šalies teritorijoje įtakos įkainiams neturi.
Galimas situacijos sprendimas
Taigi, atsižvelgiant į aplinkinių šalių praktiką, Lietuvoje taikomas mokestis už vėjo turbinų transportavimą gali būti laikomas neproporcingai dideliu. Jis neatitinka regiono valstybių mokestinės aplinkos ir nulemia mažesnį Lietuvos konkurencingumą. Todėl Lietuvos vėjo elektrinių asociacija rekomenduoja atsakingoms šalies institucijoms persvarstyti šio mokesčio dydžius, taip siekiant sukurti kuo palankesnę aplinką švarios energetikos plėtrai.
Aistis Radavičius yra Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
