Mūsų socialdemokratų frakcija nuolat siekia įgyvendinti Lietuvos socialdemokratų partijos ir Vyriausybės programoje iškeltus tikslus, o vienas jų yra tai, kad Lietuvos piliečiai turėtų pagaliau realią galimybę tiesiogiai išreikšti savo valią, rinkdami norimą kandidatą į mero postą. Kaip rodo atlikti sociologiniai tyrimai, didžioji šalies piliečių dalis nori, kad merai būtų renkami tiesiogiai.
Birželio 26 d. (ketvirtadienį) po ilgų diskusijų Seimas plenariniame posėdyje priėmė socialdemokratų siūlymus Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus, kuriais nutarta įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.
Už Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai, Vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 80 Seimo narių, prieš balsavo 5, susilaikė 17 parlamentarų.
Seimas išreiškė savo valią, dabar kamuolys Prezidentės rankose. Būtina pažymėti, kad nors Seimas pritarė tiesioginiams merų rinkimams, tačiau po šiomis įstatymo pataisomis dar turi pasirašyti Prezidentė.
Pagal Konstituciją įstatymų leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas: jis pasirašo ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus įstatymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teisę – įgaliojimus motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimtą įstatymą; tai yra svarbus konstitucinio valdžių padalijimo principo aspektas ir papildoma Seimo priimtų įstatymų konstitucingumo garantija. Respublikos Prezidentas turi konstitucinę pareigą ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo arba pasirašyti ir oficialiai paskelbti tą įstatymą (promulgavimo teisė), arba motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teisė).
Pagal mūsų frakcijos pasiūlytus pakeitimus, pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėse rinkimų apygardose bus renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą). Pagal paprastos daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, bus renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras. Meras įgaus daugiau galių sprendžiamuose savivaldos reikaluose. Taip pat bus išspręstas klausimas dėl pernelyg didelės merų kaitos savivaldybėje.
Čia reikia pabrėžti, kad nors šiuo paruoštu įstatymo projektu merui galės būti išreikštas nepasitikėjimas, tačiau tai padaryti bus žymiai sunkiau nei yra šiuo metu, kai meras ne tik gali pasikeisti per „vieną naktį“, bet ir po keletą kartų per tos pačios savivaldybės tarybos kadenciją. Bet vis dėl to, kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai nutrūks prieš terminą, bus rengiami nauji mero rinkimai. Taip pat įstatymų pataisose numatyta ir daug kitų pasikeitimų bei naujovių.
Išties apmaudu, kad nemažai, kai kurių partijų atstovų nesutiko palaikyti šių įstatymų pakeitimų.
Tiesiogiai išrinkto mero kompetencijai priklausys tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu; skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkės yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atkurti savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtinti žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka; keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka; skelbti vietos gyventojų apklausą; suteikti patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Išties apmaudu, kad nemažai, kai kurių partijų atstovų nesutiko palaikyti šių įstatymų pakeitimų. Juk visiems žinomos tokios situacijos, kai savivaldybėje gyvenantys žmonės neretai yra priešiškai nusiteikę atskirų merų atžvilgiu, tačiau nepaisant to, toks vietos politikas turėdamas užtikrintą tarybos narių daugumą, neretai gali metai iš metų eiti mero pareigas.
Tai yra viena iš priežasčių kodėl mūsų socialdemokratų partija siekia įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Šių rinkimų įtvirtinimo dėka bus sudaryta reali galimybė ne vieną kadenciją valdžioje buvusiems merams pasitikrinti, kokį vis dėl to jie turi vietos žmonių palaikymą savivaldybėse.
O partijos, kurios nepalaikė šių įstatymų pakeitimų tik aiškiai parodė, jog savo politinės įtakos išlaikymas, kai kuriose savivaldose jiems yra žymiai svarbesnis, nei mūsų šalies žmonių noras turėti daugiau įtakos formuojant vietos valdžios institucijas.
Žinoma, reikia atvirai ir sąžiningai pripažinti, kad Seime priimti įstatymų pakeitimai dėl tiesioginių merų rinkimų, ateityje gali turėti nemažai įvairių pataisymų ir papildymų. Įgyvendinat praktikoje bus galima aiškiai matyti, kokie straipsniai yra taisytini ir kokie pakeitimai dar yra būtini.
Kaip apsispręs Prezidentė: palaikys savo favoritus, prieš tiesioginius merų rinkimus pasisakiusius konservatorius ar didžiosios piliečių dalies valią išreiškusius socialdemokratus?
Albinas Mitrulevičius yra Seimo LSDP frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas, Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto narys
