Draudimas importuoti produkciją į Rusiją labiausiai paveikė pieno ir mėsos gamintojus. Nepraleido progos politinių partijų oponentai prognozuoti su embargu susijusį galimą didžiulį mūsų šalies ekonominį nuosmukį. Liūdnų prognozių meistrų – konservatorių ir liberalų nuostabai, o ir, matyt, didžiam liūdesiui, šiandien galime tik pasakyti, kad jų prognozės bei žmonių gąsdinimas taip ir liko tik dar vienas tuščias oro virpinimas.
Kiekviena problema gali pavirsti didžiausia katastrofa, jei nesiimsi jos racionaliai spręsti. Vos tik pradėjus strigti lietuviškų produktų eksportui į Rytus, premjeras Algirdas Butkevičius ėmėsi ryžtingų politinių, diplomatinių ir ekonominių žygių. Greita Ministro Pirmininko reakcija, siekiant atverti naujas rinkas, netruko pateikti konkrečius rezultatus. Pavyko ne tik kompensuoti eksporto praradimus į nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, bet ir papildomai uždirbti 18 mln. eurų.
Praradimus rytų rinkose gana greitai bent jau iš dalies pavyko kompensuoti sparčiai augančiu eksportu į kitas valstybes.
Šiuo metu lietuviška žemės ūkio produkcija išvežama beveik į 200 šalių. Įvertinus tai, kad naujai prekei pristatyti ir reikalingiems leidimams bei sertifikatams gauti reikia net kelerių metų, galima pasidžiaugti, jog šis kelias įveiktas daug greičiau nei buvo galima tikėtis. Pernai eksportas į Europos Sąjungos šalis išaugo 5,5 proc. Parengta nauja eksporto strategija su 10 prioritetinių eksporto rinkų (Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraelis ir Japonija). Į šias rinkas bus telkiamos valstybės skatinimo priemonės.
Pernai buvo gauti leidimai eksportuoti žemės ūkio produktus, įvairius lietuviškus maisto produktus į 12 naujų rinkų visuose pasaulio kontinentuose – Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje. Duris atvėrė tokios megarinkos, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Argentina. Taip pat Marokas, Tunisas, Honkongas, Bosnija ir Hercegovina ir kt. Po ilgų derybų ir diplomatinio darbo šį mėnesį atsivėrė užkardos į milžinišką Kinijos rinką.
Praradimus rytų rinkose gana greitai bent jau iš dalies pavyko kompensuoti sparčiai augančiu eksportu į kitas valstybes. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAV šiemet išaugo 37 proc., į Ispaniją – 58 proc., į Švediją – 8 procentais. Į JAV šiemet Lietuvos perdirbėjai pardavė net 8 kartus daugiau pieno produktų nei pernai.
Stebėdami tiek paslaugų, tiek pramonės sektorių, galima daryti išvadą, kad Rusijos rinkos netekimas Lietuvos ekonomikai netapo nauju sunkmečiu Lietuvai, nors tokia grėsmė buvo pakibusi virš mūsų gamintojų galvos. Vyriausybei padėjus atverti naujų rinkų duris, Lietuvos gamintojai, paskui save traukdami mūsų ūkininkus, rado galimybių ir toliau skverbtis į šias rinkas ir perspektyviai augti.
Albinas Mitrulevičius yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas
