LSDP vadovaujamos Vyriausybės 2012-2016 metų programoje teigiama: „Nedidinsime valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus. Plėsime savivaldos teises teritoriniuose administraciniuose vienetuose ir didinsime savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiui reikšmės turi daugelis veiksnių: savivaldybės demografiniai rodikliai (miesto ir kaimo gyventojų skaičius, gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes ir kt.), gyventojų socialinė padėtis (nedarbo lygis, socialiai remtinų asmenų skaičius), savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų, kontroliuojamų akcinių bendrovių ir kt., savivaldybės teritorijoje esančių verslo subjektų, kurių veiklai būtina gauti licencijas ar leidimus, kultūros ar gamtos saugotinų objektų skaičius, statybų darbų masto, urbanizacijos lygio skirtumai, įgyvendinami ir numatomi įgyvendinti projektai.
Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo i viešųjų paslaugų teikimo. Analizuojant savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius, siūloma, kad tikslingiausia juos sieti su savivaldybės gyventojų, kuriems savivaldybės teikia administracines ir viešąsias paslaugas, skaičiumi.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė rekomendacijas dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje. VRM siūlo skirstyti savivaldybes į 4 grupes.
I grupė – tai didžiųjų miestų savivaldybės, kurių yra 5, o gyventojų skaičius viršija 105 tūkst. gyventojų (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m. Šiaulių m. ir Panevėžio m.).
II grupė – tai viduriniosios savivaldybės, kurių yra 47, o jose gyvena nuo 17 tūkst. iki 102 tūkst. gyventojų. Jos skirstomos į 2 pogrupius pagal gyventojų tankumą. 1 pogrupis – tankiau gyvenamos savivaldybės (jų yra 24), kur gyventojų tankumas yra 24-1500 gyventojų į kvadratinį kilometrą: Alytaus, Elektrėnų, Visagino, Marijampolės miestų, Akmenės, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Prienų, Radviliškio, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų. 2 pogrupis – rečiau gyvenamos savivaldybės (jų yra 23), kur gyventojų tankumas yra 11-24 gyventojai į kvadratinį kilometrą: Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Zarasų rajonų.
III grupė – mažiausios savivaldybės, kurių yra 4 ir kur gyvena iki 13 tūkst. gyventojų: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo. IV grupė – kurorto statusą turinčios savivaldybės, kurių yra 4: Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos.
Dabar sąlyginai, vienas sąlyginis Lietuvos savivaldybės administracijos darbuotojas aptarnauja 218 gyventojų. Didžiųjų miestų savivaldybių darbuotojas – 457 gyventojus, tankiau gyvenamų savivaldybių – 186, rečiau gyvenamų savivaldybių – 132, mažųjų savivaldybių – 98, kurorto savivaldybių – 137.
Net tarp tos pačios grupės savivaldybių matyti dideli skirtumai. Didžiųjų miestų savivaldybių grupėje“ Panevėžio m. savivaldybės administracijoje yra 19 proc. daugiau darbuotojų nei grupės vidurkis, o Vilniaus m. – 25 proc. mažiau nei grupės vidurkis.
Tankiau gyvenamų savivaldybių grupėje: Akmenės r. savivaldybės administracijoje yra 40 proc. daugiau nei grupės vidurkis, o Kėdainių r. – net 2 proc. mažiau. Rečiau gyvenamų savivaldybių grupėje: Ignalinos r. – 47 proc. daugiau darbuotojų nei grupės vidurkis, o Šakių r. – 52 proc. mažiau.
Mažųjų savivaldybių grupėje: Pagėgių – 30 proc. daugiau, o Kalvarijos – 39 proc. mažiau darbuotojų. Kurorto savivaldybių grupėje: Neringos savivaldybėje – 61 proc. daugiau, o Druskininkuose – 55 proc. mažiau darbuotojų nei grupės vidurkis.
Be to, paaiškėjo, kad į savivaldybių administracijų sudėtį įtrauktas aptarnaujantis techninis personalas, kuris nevykdo viešojo administravimo ar viešųjų paslaugų teikimo funkcijų: vairuotojai, valytojai, sargai ir kt., o tai gana smarkiai „išpučia“ savivaldybių administracijų struktūras. Taip pat – daugelyje savivaldybių yra nemažas skaičius neužimtų pareigybių, nors lėšos joms išlaikyti numatytos ir patvirtintos savivaldybės biudžete.
Kuo mažesnė savivaldybė, tuo gyventojų ir savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius mažesnis. Tačiau jei panašiose savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi savivaldybėse darbuotojų skaičius labai skiriasi, vadinasi, dalis savivaldybių rezultatų siekia ne dirbdamos efektyviau, bet tiesiog didindamos darbuotojų skaičių.
Savivaldybių darbuotojų skaičius natūraliai koreliuos su didėjančiomis jų funkcijomis, augančia finansine nepriklausomybe ar vietos demokratijos apimtimi.
Dar 2013 metais Vyriausybė valdžios institucijoms pasiūlė siekti, kad darbuotojų skaičius vienam vadovaujančiam darbuotojui būtų ne mažesnis kaip 5. 20015 m. duomenimis, savivaldybių administracijose šio santyki vidurkis buvo 4,43; jis ypač mažas mažosiose savivaldybėse – 3,74 bei kurortų savivaldybėse – 2,27. Individualiose savivaldybėse: Vilniaus m. – 3,9, Prienų r. – 2,83, Birštono – 1,58, o Visagino – 10,86, Šilutės r. – 7,17, Pasvalio – 7,30.
Taip pat rekomenduojama, kad bendrosios (personalo administravimas, finansų, informacinių sistemų, dokumentų valdymas ir kt.), ir specialiosios (skirtos atlikti funkcijas, užtikrinančias savivaldybei teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą) veiklos sričių pareigybių santykis būtų ne didesnis nei 3. Šiuo metu savivaldybių administracijose šis santykis – 0,46: didžiuosiuose miestuose – 0,58, tankiau gyvenamose savivaldybėse – 0,44, rečiau – 0,4, mažosiose – 0,62, kurorto – 0,76.
Savivaldybės turėtų sekti šiomis rekomendacijomis, kad nebūtų perlenkta lazda su per mažu ar per dideliu valstybės tarnautojų skaičiumi ir pan. Tiesiog būtina – nepamiršti savivaldos principų: savivaldybių darbuotojų skaičius natūraliai koreliuos su didėjančiomis jų funkcijomis, augančia finansine nepriklausomybe ar vietos demokratijos apimtimi.
Tačiau vėlgi, tai nereiškia, kad tas skaičius privalo augti su stiprėjančia savivalda – gali būti ir atvirkščiai. Svarbiausia – sveikas protas.
Albinas Mitrulevičius yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, LSDP frakcijos seniūnės pavaduotojas