Pirmiausia panagrinėkime, kaip mūsų šalies įmonės taiko informacines technologijas. Reikia pabrėžti, kad šioje srityje yra daug teigiamų dalykų. Tradiciniai verslo procesai Lietuvoje yra pakankamai gerai kompiuterizuoti, pasitelkiamos naujausios informacinės sistemos, vartotojai turi susiformavusius naudojimosi jomis įgūdžius.
Kita vertus, verslas vis dar per mažai žino apie naujausias ar specifines technologijas arba tendencijas, kurios padeda išsiskirti, keistis informacija su partneriais, vartotojais ir didinti konkurencingumą. Vienu iš tokių technologijų pavyzdžių gali būti bekontaktė komunikacija (angl. Near Field Communication). Ši belaidžio susijungimo technologija, diegiama į mobiliojo tinklo operatorių korteles, leidžia vartotojui atlikti nuotolinius mokėjimus paprasčiausiai pamojuojant mobiliuoju telefonu prieš skaitytuvą.
Ja paremta ir „Mokipay“ atsiskaitymų sistema. Ji vartotojui suteikia galimybę sumokėti už prekes ir paslaugas, pasitelkus mobilųjį telefoną ir prie jo priklijuojamą „Mokipay“ lustą. Šią technologiją renkasi visos perspektyviausios bekontakčių mokėjimų sistemos, įskaitant „Google Wallet“, VISA, „MasterCard“, „Amex“ ir kt.
Tačiau IT dažniausiai naudojamos vidiniams įmonių poreikiams, o ne komunikacijai su išoriniu pasauliu. Be to, neretai tos technologijos, kurios tapo neatskiriama kasdienio žmonių gyvenimo dalimi, pamirštamos tuomet, kai kalbama apie įmonės konkurencingumo didinimą. Pavyzdžiui, daugelis mūsų išmaniuosiuose telefonuose turi ne vieną aplikaciją, naudojamės „Skype“ ar „Youtube“. Kita vertus, verslo poreikiams Lietuvoje šie kanalai naudojami daug rečiau.
Pasaulyje įmonės ar organizacijos, ieškodamos būdų, kaip didinti konkurencingumą pasitelkiant IT, šiuo metu dėmesį kreipia į tris pagrindines „skaitmenizuoto“ verslo tendencijas: vertikalią integraciją, bendrą kūrybą arba ekosistemas ir tarpindustrinę integraciją. Panagrinėkime kiekvieną iš jų detaliau.
Vertikali integracija vyksta tuomet, kai apsikeičiama informacija vertės kūrimo grandinėje, t.y., nuo tiekėjo iki galutinio vartotojo. Toks apsikeitimas informacija turėtų vykti realiu laiku, mobiliai ir ieškant naujų komunikacijos būdų, kurie mažina išlaidas.
Tokiu principu pasinaudota kuriant privataus sveikatos draudimo sistemą Inmedicas.com, kurią naudodami draudikai bendrauja su pacientais ir gydymo įstaigomis. Pacientai sistemoje gali operatyviai gauti informaciją apie paslaugas, kuriomis jie gali naudotis nemokamai ir kurios jiems jau buvo suteiktos, gydymo įstaiga gali paprašyti planuojamų suteikti paslaugų apmokėjimo patvirtinimo. Sistema padeda atėjusius į draudimo įmonę ar gydymo įstaigą klientus labai greitai identifikuoti pagal jų turimą apdraustojo kortelę. Tokiu būdu vyksta apsikeitimas informacija, tuo suinteresuoti visi šio proceso dalyviai.
Kuomet produktų ar paslaugų kūrimas vyksta ir už įmonės ribų, pasitelkiant ne tik savo darbuotojus, bet ir galutinius vartotojus ar partnerius, tai yra vadinama bendra kūryba (angl. ocreation). Ji sudaro sąlygas vadinamųjų informacinių ekosistemų susikūrimui ir leidžia išnaudoti milžinišką prekių ar paslaugų vartotojų potencialą.
Ši sritis, jau kurį laiką esanti pažangiausių pasaulio įmonių dėmesio centre, dar vadinama „vartotojo balsu“ (angl. Voice Of The Customer). Bendros kūrybos metu verslui svarbiau ne tik skleisti norimą informaciją, bet išklausyti klientą. Žinoma, efektyviausios priemonės – šiuolaikinės bendradarbiavimo platformos, pavyzdžiui, tinklaraščiai, socialiniai tinklai, el. parduotuvės („Facebook“, „Youtube“, „eBay“ ir kt.).
Bendros kūrybos pavyzdžiu galima įvardinti prieš keletą metų „Santa Maria“ Lietuvoje surengtą konkursą, kurio metu dalyviai galėjo siūlyti savo prieskonių receptus. Laimėtojos receptas pasirodė parduotuvių lentynose, be to, jai teko ir tam tikra pelno dalis nuo produkto pardavimų. Tiesa, informacinės technologijos vargu ar buvo lemiamas veiksnys, vykdant šią iniciatyvą ir tai greičiau yra išimtis, o ne taisyklė.
Kitu bendros kūrybos pavyzdžiu galėtų būti ir apgyvendinimo paslaugų sistema Booking.com. Sistemoje žmonės gali atlikti viešbučių paiešką, remdamiesi prieš tai juose apsistojusių keliautojų įvertinimais. Kuomet žmogus rezervuojasi viešbutį sistemoje ir jame apsistoja, sistema siūlo pateikti savo atsiliepimus ir vertinimus. Verta pastebėti, kad šioje sistemoje yra daugiau nei 350 lietuviškų įmonių.
Verslo konkurencingumą gali padidinti ir tarpindustrinė integracija. Tai yra praktika, kuomet sujungiama informacija ir sprendimai iš įvairių ūkio šakų. Pasitelkus tokį modelį itin svarbu domėtis ne tik su konkrečia verslo sritimi, tačiau ir susijusių sektorių naudojamomis technologijomis bei taikomais sprendimais.
Šiuo atveju galima paminėti vieną puikų Lietuvos įmonės pavyzdį – „Etronika“, kuri sukūrė programinę įrangą „Kinect“ įrenginiams, leidžiančią valdyti banko sąskaitą be pelės ir net be jutiklinio ekrano, o tik judesiais. Minėtu atveju buvo sujungti elektroninės bankininkystės ir kompiuterinių žaidimų konsolės sprendimai.
Dar vienas pavyzdys – žemės ūkio ir informacinių technologijų integracija. Jo pasekmė – išmanusis ūkininkavimas, kuomet traktoriai su GPS navigacija ir dirvos būklės davikliais renka informaciją, lygina su praėjusių metų duomenimis, kitais laukais ir pagal tokius duomenis keičia barstomų trąšų sudėtį bei kiekį.
Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad visos trys paminėtos tendencijos skatina bendradarbiavimą: vienu atveju tarp verslo ir vartotojų, kitu – tarp skirtingų įmonių, organizacijų ar sektorių. Šį ryšį palaikyti padeda šiuolaikinės informacinės technologijos. Artimiausiu metu šis ryšys turėtų tik stiprėti, o siekiančiam būti inovatyviu ir kartu konkurencingu, verslui teks tam skirti vis daugiau dėmesio.
- - -
Aldas Glemža yra informacinių technologijų holdingo „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros direktorius.