Logiškas sprendimas
Kiekvienas sprendimas susilaukia savų kritikų ir priešininkų. Vis dėlto jiems sunku bus nuginčyti valdžios sprendimo logiką – statyti naująjį terminalą ties Pilaite, ten, kur kertasi pagrindiniai keleivių srautai ir pagrindinės maršrutinių autobusų kryptys.
Toks pat sveiku protu pagrįstas ir kitas tvirtinimas: nėra prasmės pusę Vilniaus boginti į centrą, versti stovėti transporto spūstyse ir tas spūstis formuoti, kad netrukus visi vėl grįžtų ten, iš kur išvažiavo, ir tęstų kelionę toliau – į Kauną, Šiaulius, Panevėžį, jūros link.
Tiems, kurie lieja ašaras dėl senosios stoties
Kas pastatyta – tegu stovi! Pasaulyje – šimtai miestų, kuriuose – ne vienas, o du ar keli stoties terminalai. Ir nieko – gyvena! Kodėl Vilnius negali turėti dviejų? Viena – private, ir kitą tegu stato privatus kapitalas. Ir tegu tada kovoja abi dėl vežėjų ir keleivių: tiek savo grožiu, tiek kelionių trukme, patogumais, kaina… Keleivis pasirinks, iš kur jam patogiau ir geriau pasiekti kelionės tikslą ir su kuriuo vežėju…
Ką darai – daryk iki galo
Oponentai išmeta keletą kozirių. Patogiau, kai stotis yra miesto centre. Naujoji stotis toli nuo oro uosto. Į šiuos teiginius Vilnius negali visiškai numoti ranka dėl vieno vienintelio ir labai paprasto dalyko: mieste – labai prastas visuomeninis transportas. Jis lėtas, nepatogus ir nepunktualus.
Viskas apsiverstų, jeigu miesto valdžia žengtų žingsnį, kuriam Vilnius seniai rengėsi. Architekto A.Gučo komanda dar prieš keletą dešimtmečių, planuodami Pilaitės mikrorajoną, suplanavo nuo jos iki centro nutiesti mažojo metro liniją. Tam suformuota plati gatvės skiriamoji juosta. Metro traukinukas per 12 minučių pasiektų geležinkelio stotį. Nuo ten iki oro uosto jau dabar nutiesta trasa, ja kursuoja traukinukas. Deja, kol kas šią užmirštą idėją bando atgaivinti tik visuomeninė organizacija – „Metro sąjūdis“.
Šiame kontekste įdomus ir kitas sąjūdžio projektas – nuo Pilaitės iki Karmėlavos nutiesti geležinkelio liniją, kuria keleiviniai traukiniai važinėtų ne naftovežių, o normaliu greičiu – 260 kilometrų per valandą. Toks traukinys Karmėlavą iš Pilaitės pasiektų per 20 minučių. Štai jums ir centras, periferija, provincija ir kitos grožybės.
Dabar įsivaizduokite: naujas autobusų stoties terminalas, geležinkelio Vilnius–Kaunas stotis, vakarinis aplinkkelis, visuose planuose jau nupieštas naujas kelias nuo Pilaitės iki Vilniaus–Kauno autostrados 23-iojo kilometro, metro linija… Susiformuotų stambus transporto mazgas, kuris gerokai išlaisvintų miestą nuo bereikalingų transporto srautų ir priartintų keleivį per minučių dydžio atstumus iki bet kurio taško. Vilnius plečiasi į vakarus, todėl ir transporto sistemas reikėtų planuoti vakarų, o ne rytų kryptimi
Apie baimes
Bijau, kad miesto valdžios ir jo ateities planuotojų drąsa ir ryžtas nesibaigtų ties sprendimu stotį integruoti į prekybos centrą. Tai – graži ir sveikintina idėja, tačiau nepamirškime svarbiausio: net ne stotys yra tikslas, o – greitas ir patogus žmonių susisiekimas.
Dar bijau, kad šio projekto sumanytojai neįkliūtų į bereikalingas diskusijas ir kad su stotimis neatsitiktų taip, kaip su stadionais: vienu metu atrodė, kad Vilniuje jų turim du, o kol ieškojom – iš pradžių geriausio varianto, o paskui kaltų – pasirodė, kad neturim nė vieno.
Tad netrukdykim! Tegu tik stato, tiesia, integruoja… O važiuoti bus kam. Ir ne tik iš Lietuvos…
