O skaičiais poezija atrodytų taip: VGTU mokslininkai Susisiekimo ministerijos užsakymu 2007–aisiais suskaičiavo nuostolius, patiriamus dėl neigiamo transporto poveikio. Vilniaus mieste jie sudarė per 1,7 mlrd. eurų. Įdomumo dėlei priminsiu, kad praėjusių metų Vilniaus biudžetas – 679,5 mln. eurų.Taigi kasmet sostinės gatvėse dūmais ir vėjais paleidžiame daugiau nei pustrečio Vilniaus biudžeto. Tie, kam šitie skaičiai šį tą pasako, per dešimtmetį daugiau tokių tyrimų neužsakinėjo. O automobilių kasmet tik daugėjo.
Sostinės vyriausiasis architektas ir Plėtros departamento direktorius M.Pakalnis pabandė suteikti šiek tiek atgaivos – praėjusią savaitę paskelbė 5 dalykus iš naujo Vilniaus bendrojo plano, kurie, jo žodžiais tariant, „išties pradžiugins sostinės gyventojus.“
Negriebdami visų penkių ir iš karto, pasitenkinkime, vėlgi Plėtros departamento direktoriaus tvirtinimu, svarbiausiuoju – miesto transportu ir susisiekimu.
Valdžia žada per kelis dešimtmečius pradžiuginti mus viadukais, tiltais, jungtimis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei bepiločiais automobiliais. Štai nuo čia jau, kaip siūlo klasikai, – smulkiau.
Iki šiol Vilnius garsėjo kaip šviesoforų miestas, dar labiau – kaip nesureguliuotų šviesoforų miestas. Dabar, sprendžiant iš direktoriaus ryžto, tapsime viadukų sostine. Kiek jų, viadukų, prireiks, kad srautai lietųsi laisvai? Apie Vilniaus viadukus, kad ir Saltoniškių ar Laisvės prospekto – na, ką apie juos, pusiau luptus pusiau skustus, galime pasakyti... Kad šviesoforas ten vis tiek svarbiausias.
Kiek dar turi didėti spūstys, kad sostinės, kuri „ir toliau plėsis“, valdžia ir miesto plėtros specialistai pradėtų mieste planuoti ne tik viadukus ir vidaus autostradas, bet ir modernaus transporto rūšis?
Dabar kiekviena miela proga užsiminę apie viešojo transporto revoliuciją ir jo ateitį, bent iki 2050-ųjų, vis nepamirštam paminėti dviračio. Noriai kalbam apie dviračius Amsterdame, bet neužsimenam apie Amsterdamo metropoliteną, vandens transportą. Kalbam apie dviračius Kopenhagoje, bet nutylime Kopenhagos metropoliteną ir kitas viešojo transporto rūšis. Kalbam apie dviračius Berlyne ir neminim S–Bahn, U–Bahn ir kitokių banų.
Galima daug kalbėt apie įvairių transporto rūšių judėjimo derinimą, bet pirmiausia reikia turėti tas įvairias transporto rūšis. Vilniuje daugelis ėjimą pėsčiomis iki šiol tebederina su retai pasirodančiais autobusais. Darniu judumu tokiems net nekvepia.
Galima gatvėse pripaišyti linijų, kai kurias gatves galima praplatinti ar pakeisti jų dangą, pažaisti su spalvomis, o spūstys sostinėje vis vien kasmet pailgėja trejetu kilometrų.
Pasaulis ieško išeičių ir sprendimų. Jungtiniai Arabų Emyratai jau po 4 metų žada keliones „Hyperloop“ vamzdžiais, Vakarai toliau plečia metro tinklą... Štai ką tik atėjo žinia iš Varšuvos – pradėta eksploatuoti dar viena – 3 km ilgio – metropoliteno atkarpa. Latviai geležinkelių dalį pervežant keleivius iki 2050 m. rengiasi padidinti 18 proc. – tiek pat sumažindami taršaus automobilių transporto dalį. Vilniuje iš miesto geležinkelio tik pasišaipoma. Pagal geležinkelio panaudojimą keleiviams pervežti mes – paskutiniai Europoje. Nors jis ir greitas, ir patogus, ir ekologiškas... Vilnius, pristatinėdamas miesto transporto viziją iki 2050-ųjų, vaduojasi dviračiais, paspirtukais ir riedlentėm.
Pristatinėdamas Vilniaus ateitį iki pat 2050-ųjų, be 5 dalykų, gal kokio nors Vilniaus savivaldybės departamento direktorius galėtų pasakyti ir štai ką:
-
Kiek dar turi didėti spūstys, kad sostinės, kuri „ir toliau plėsis“, valdžia ir miesto plėtros specialistai pradėtų mieste planuoti ne tik viadukus ir vidaus autostradas, bet ir modernaus transporto rūšis?
-
Kiek miesto biudžetų per metus turime sudeginti gatvėse, kad būtų imtos planuoti naujos transporto sistemos – greitos, patogios, netaršios, saugios – na, visai kaip Amsterdame. Ar Berlyne. Ar Kopenhagoje, Varšuvoje, Lilyje, Osle, Lozanoje etc.
-
1985–ieji. Programiniame dokumente – Kompleksinėje transporto schemoje – buvo įrašyta: Vilnius jau „išaugo“ autobusus ir troleibusus, besiplečiančiam miestui būtinas bėginis transportas. Lengvasis metro. Neišskaidžius transporto srautų į skirtingas plokštumas – juos suvaldyti bus sunku.
2050-ieji. Iki jų Vilniaus planuotojų vizijose – tie patys troleibusai ir autobusai. Dar žada bepiločius automobilius. O kaip su didžiausia Vilniaus problema? Toks įspūdis, kad išsispręs savaime – besivažinėjant riedlentėmis ir paspirtukais. Ar statant viadukus ties kas antra sankryža. Kažkaip neramu dėl 2050-ųjų.
