Mediena, kaip kuras, Lietuvoje naudojamas nuo neatmenamų laikų. Dar tarpukario laikotarpiu malkos buvo pagrindinis kuras. Daugiausia šildymui ir maisto gaminimui. Didžiausia elektrinė Lietuvoje buvo paleista Petrašiūnuose 1938 m., kur 3 turbo agregatai turėjo suminę 16,4 MW galią. Tai nesiekia nė vieno procento nūdienos Lietuvos elektrinių galios. Kuras – durpės ir akmens anglis.
Tais laikais technologijų gaminti elektrą deginant medieną dar nebuvo. Tokios technologijos Lietuvoje atsirado visai neseniai. Tik 2006 m. Prancūzijos kompanija „Dalkia“ Vilniuje paleido pirmąją, didžiausią Centrinėje Europoje, jėgainę, kūrenamą medienos skiedromis. Ši jėgainė yra 12 MW elektrinės ir 48 MW šiluminės galios bei sudegina apie 23 t/val. medienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad biokuro kogeneracinės jėgainės (KJ) gamina kelis kartus mažiau elektros nei šilumos. Jų elektrinis naudingumo koeficientas mažesnis nei 25 proc. Pavyzdžiui, 2012 m. pastatytos Alytaus biokuro KJ elektrinis naudingumo koeficientas – tik 20 proc.
Daugiau gaminti elektros, šilumos sąskaita, praktiškai neįmanoma dėl medienos žemo šilumingumo. Todėl biokuro KJ tikslinga statyti ten, kur visus metus yra didelis šilumos poreikis. Sudeginus 2 kg medienos galima pagaminti tik 1kWh elektros energijos ir 3-4 kWh šilumos.
Siūlymai garantuoti bazinę elektros generaciją Lietuvoje
Lietuvos Atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacija (vad. M.Nagevičius) su Žaliosios politikos institutu (vad. L.Balsys) parengė energetikos strategijos gaires. Šių gairių esmę parlamentaras L.Balsys išklojo premjerui klausimu: „Kaip jūs asmeniškai vertinate galimybę garantuoti bazinę elektros generaciją Lietuvoje, statant kogeneracines biomasės granulėmis kūrenamas elektrines, kurios gamintų elektrą, ir, ypač šilumą, sukurtų dešimtis tūkstančių darbo vietų, ir Lietuva taptų nepriklausoma nei nuo rusiškų, nei nuo skalūninių dujų“.
Neįmanoma kur nors gauti tiek medienos biokuro, kiek jo reikia, kad gerantuotų bazinę elektros generaciją. Juk mūsų medienos atsargos neužtikrintų nei 5 proc. bazinės elektros generacijos.
Premjeras atsakė: vertinu teigiamai. Minimas klausimas buvo pateiktas prieš trejus metus. Matyt, Vyriausybėje tos problemos buvo nagrinėtos. Kaip suklestėjo biomase kūrenamų elektrinių bumas? Rezultatas: per pastaruosius 3 metus nepaleista nė viena biomasės (granulėmis) kūrenama kogeneracinė jėgainė.
Perkamos iš kaimynų elektros kiekis ne sumažėjo, bet padidėjo. Tiesa, Vilniuje ir Kaune ruošiamasi statyti atliekomis kūrenamas jėgaines. Tačiau jų svarbiausias tikslas: sudeginti atliekas, pagaminti daug šilumos ir labai nedaug t.y. 3-4 kartus mažiau elektros nei šilumos. Čia pravartu priminti, kad prieš 4 metus, 2012 m., buvo pastatytos net 3 ( Alytuje, Šiauliuose ir Utenoje) kūrenamos medienos skiedromis kogeneracinės jėgainės.
Tiesa, mažos elektrinės galios. Suminė elektrinė galia nesiekia 30 MW. Elektros savikaina gerokai viršija rinkos kainą. Tačiau didelės elektrinės galios statyti tokias jėgaines neracionalu, nes nėra kur dėti daug gaminamo subprodukto (šilumos ), ypač vasaros metu.
Tokį siūlymą vertinu kaip visišką utopiją dėl keleto priežasčių:
Biomasės granulėmis kūrenamų kogeneracinių elektrinių nėra. Tokių elektrinių ir nereikia. Yra biomasės skiedromis kūrenamos elektrinės. Jos žymiai pigesnės už medienos granules.
Jei pristatytume daug siūlomų elektrinių, kur dėtume vasarą gaminamą didelį šilumos kiekį? Juk tokios elektrinės gamina 3-4 kartus daugiau šilumos nei elektros. Parduodant tik elektrą jos kaina būtų labai aukšta.
Neįmanoma kur nors gauti tiek medienos biokuro, kiek jo reikia, kad gerantuotų bazinę elektros generaciją. Juk mūsų medienos atsargos neužtikrintų nei 5 proc. bazinės elektros generacijos.
Siūlomas elektros gamybos būdas būtų žalingas šaliai, nes elektros gamybos savikaina būtų ženkliai aukštesnė už rinkos kainą. Tam, kad būtume lygiaverčiai rinkos dalyviai su kaimynais, mums bazinės elektros gamybos kaina neturi viršyti rinkos kainos.
Dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų reikštų, kad šioje gamybos šakoje pas mus be galo mažas darbo našumas. Juk tokį elektros kiekį gali pagaminti 20 kartų mažesnis darbuotojų skaičius. Žemas darbo našumas – atsilikusios valstybės požymis.
Jei šios strategijos autoriai numato sudeginti labai daug medienos, jie turėtų įskaičiuoti miškų kompensacinio tręšimo kainą, kuri gali gerokai pakelti medienos kainą. Bet esminė strategijos ruošėjų klaida, kad jie neskaičiuoja numatomos pagaminti elektros savikainos. Bazinės elektros savikaina turi būti žemiausia jau vien dėl to, kad elektrinė visus metus gali būti pilnai apkrauta.
Sunku suprasti Lietuvos Atsinaujinančių išteklių konfederacijos (vad. M.Nagevičius ) ir Žaliųjų politikos instituto ( vad. L.Balsys) energetikos gairių ruošėjų, kai savo strategijoje jie medienos kurą laiko pagrindiniu bet nežino kiek jo reikės jų programai vykdyti, kokios šio kuro atsargos Lietuvoje, kiek jiems kainuos kompensacinis miškų tręšimas ir kokia bus elektros savikaina.
Medienos, kaip kuro, sąnaudos, atsargos ir miškų produktyvumas
Čia pasiremsiu Lietuvos miškų instituto dr. A.Gedmino ir prof. R.Ozolinčiaus skelbta medžiaga. Kai kurios šių autorių citatos:
„Lietuvoje turime daugiau nei 160 stambesnių ar smulkesnių katilinių, kūrenamų medienos atliekomis. Jų bendras galingumas viršija 500 MW. Tokiam kiekiui energijos pagaminti sunaudojama daugiau nei 1,2 mln. kub. metrų medienos (malkinės medienos, medienos pramonės ir miško kirtimo atliekų ). (…) Lietuvos gyventojai kasmet sukūrena po 2,2-2,5 mln. ktm malkų ir medienos pramonės atliekų. Taigi, kasmet Lietuvoje per kaminą „praleidžiame“ apie 3,5-4 mln. ktm malkų ir medienos pramonės atliekų. Prognozuojama, kad Lietuvoje ateityje per metus galima paruošti apie 5 mln. kub. metrų miško kuro.
Iš miško išnešama ne tik mediena, bet ir maistinės medžiagos. Manoma, kad išnešant visas kirtimo atliekas miško ekosistemoje vyksta įvairūs pokyčiai: (1) mažėja susiformuojančių nuokritų kiekis, plonėja miško paklotė; (2) palaipsniui mažėja organinės medžiagos ir anglies kiekis dirvožemyje, mažėja dirvožemio derlingumas; (3) silpnėja fosfatų formavimasis ir jų išplovimas; (4) kinta drėgmės sąlygos; (5) rūgštėja dirvožemiai; (6) keičiasi augalijos rūšinė sudėtis, daugėja piktžolių; (7) kinta mikroklimatas, gali padidėti dirvožemio temperatūra vegetacijos periodu; (8) mažėja medynų produktyvumas. Tai nesuderinama su darniu miškininkavimu.
Jau išvežame iš miško beveik 4 mln. ktm ( apie 2 mln. tonų ) medienos, skirtos energetikai, per metus. Tai rekordinis kiekis per visą Lietuvos istoriją.
Miškų tręšimas – darnaus miškininkavimo sąlyga, arba kompensuojamasis tręšimas“. ( Citata baigta).
Taigi jau išvežame iš miško beveik 4 mln. ktm ( apie 2 mln. tonų ) medienos, skirtos energetikai, per metus. Tai rekordinis kiekis per visą Lietuvos istoriją. Dar apie vieną mln. ktm miškininkai gali pateikti energetikams. Tačiau būtinas kompensuojamasis tręšimas. Kiek jis gali pakelti šio kuro kainą? Atsakymo nepavyko rasti. Miškų išsaugojimu turėtų daugiausia rūpintis žaliųjų organizacijos. Tačiau pastarųjų balso šioje srityje negirdėti. Jie siūlo iš miško išvežti kuo daugiau miškininkų vadinamo humoso.
Gražios pasakos pabaiga
Kiek elektros energijos galime pasigaminti papildomai iš papildomo 1 mln. ktm medienos? Apie 0,25TWh per metus. Tai sudaro apie 2,5 proc. nūdienos mūsų šalies elektros energijos metinių sąnaudų. Išvada viena ir aiški: iš turimos medienos kiekio galime pagaminti tik labai mažą bazinės elektros energijos dalį.
Medienos biokuru iš Lietuvos miškų nėra galimybės pasigaminti nė 10 proc. bazinės elektros. Saulės ir vėjo energijos panaudojimas bazinės elektros gamybai netinka dėl nestabilaus tiekimo. Dar turėtume sau kelti reikalavimą, kad bazinė elektros savikaina negali būti didesnė už rinkos kainą. Seka išvada, kad užduotis pasigaminti bazinę elektrą tik iš savų energijos resursų neįgyvendinama. Todėl galima teigti, kad plačiai reklamuotas šūkis apie mūsų SAULĖS, VĖJO IR BIOMASĖS panaudojimo galimybes, kurios atvers kelius pasigaminti pakankamą kiekį pigios elektros energijos, buvo graži pasaka.
Šiuo metu Lietuva pagal elektros gamybą vienam gyventojui ES yra pačiame dugne. Patys pasigaminame tik apie 20 proc. sunaudojamos elektros. Ne geresnes energetinių išteklių gamtines sąlygas turi tokios šalys kaip Vengrija, Čekija, Slovakija, Belgija, Slovėnja ir kt., tačiau jos sugeba pasigaminti ne tik bazinį elektros kiekį.
Alfonsas Skrinska yra energetikos ekspertas
