Naujos, globalios skaitmeninės valiutos sukūrimo tikslas – ekonominių galimybių kūrimas ir finansinės įtraukties skatinimas. „Facebook“ žada atverti naujas mokėjimo galimybes 1,7 milijardui žmonių, neturinčių banko sąskaitų. Išmaniosiose „Messenger“ ir „WhatsApp“ programėlėse piniginis pervedimas bus įvykdytas akimirksniu, net jei siuntėjas ir gavėjas būtų skirtinguose žemynuose.
Projektui įgyvendinti „Facebook“ jau sutelkė 28 kompanijas, o partnerių sąrašas – išties įspūdingas. Čia rikiuojasi gigantai, tarp kurių – Visa, MasterCard, PayPal, Uber, Lyft, Spotify, eBay, taip pat kelios rizikos kapitalo įmonės bei pelno nesiekiančios organizacijos.
Projekto partneriai įsteigė „Libra“ asociaciją, kuri bus atsakinga už sandorių, susijusių su tinklu, tvarkymą ir blokų grandinės palaikymą. Sumanymo finansavimui asociacijos nariai ketina skirti apie 10 mln. JAV dolerių. Partnerių sąrašą planuojama išplėsti iki 100 narių. Tai – neabejotinai ambicingas projektas, kurio įgyvendinimas galėtų reikšmingai pakeisti ne tik „Facebook“, bet ir pinigų ateitį. Bet ar pakeis? Kai kurie „Facebook“ užmojai rodo, kad Libra turi potencialo užimti konkurencingą poziciją ir įnešti pokyčių į finansų rinką.
Uždaras tinklas, pigesnis pervedimas
Nors „Facebook“ skaitmeninė valiuta Libra ir yra sukurta Bitcoin blokų grandinės pagrindu, o tinklas veiks panašiu principu, tačiau „Facebook“ su partneriais, siekdami išvengti Bitcoin tinklo apribojimų, padarė kelis esminius pakeitimus. Svarbiausias skirtumas yra tai, kad Bitcoin tinklas yra visiškai atviras, o Libra – ne.
Tam, kad būtų užtikrintas sklandus blokų grandinės veikimas, Bitcoin tinkle veikia tūkstančiai kompiuterių. Bitcoin procesuose, skirtuose tikrinti Bitcoin sandorius, gali dalyvauti kiekvienas – tam užtenka turėti galingą kompiuterį. Tai vadinama „kasyba“, kuri dalyvaujantiems suteikia galimybę laimėti naujai sukurtus Bitcoin ir gauti atlygį už paslaugas.
Priešingai, dalyvavimas Libra sandorių kliringo procese bus apribotas keliomis dešimtimis, tiksliau šimtu, iš anksto patvirtintų organizacijų, t.y. „Libra“ asociacijos narėmis. Tai neabejotinai supaprastins procesą bei leis sumažinti energijos suvartojimą, kuo dažniausiai ir yra kaltinamas Bitcoin. Libra naudojimo sąnaudos bus sąlyginai labai mažos, kas leis užtikrinti pigų pinigų pervedimą daugiau nei 2,4 milijardo „Facebook“ vartotojų.
Žmonės, neturintys banko sąskaitų, keliautojai ir migrantai dažnai moka didelius mokesčius už valiutos keitimą ir pinigų pervedimą iš vienos šalies į kitą. Užtikrindama pigesnes piniginių perlaidų paslaugas, Libra valiuta sudarytų didžiulę konkurenciją, pavyzdžiui, vienai didžiausių pasaulyje tarptautinių grynųjų pinigų pervedimo kompanijų – „Western Union“. Beje, jos akcijų kainos krito keliais procentais vos tik „Facebook“ paskelbė apie ketinimą išleisti Libra.
Didesnis tinklo našumas, greitesni sandoriai
Be to, Bitcoin, leisdamas tinkle dalyvauti mažoms organizacijoms ir netgi pavieniams asmenims, labai sumažino Bitcoin transakcijų pralaidumą bei išaugino kaštus. Dėl šios priežasties tinklas pajėgus apdoroti tik keletą sandorių per sekundę. Prognozuojama, esą Libra tinklo našumas bus daug didesnis. Tikimasi, kad pradinis Libra protokolo paleidimas padės palaikyti 1000 mokėjimo operacijų per sekundę. Ekspertai mano, kad šiandien galutinai užbaigti Bitcoin sandoriui gali prireikti valandos, Libra žada 10 minučių užbaigties laiką.
Kaip ir Ethereum, Libra pagrįsta išmaniosiomis sutartimis. „Facebook“ sukūrė naują programavimo kalbą, vadinamą „Move“, kuri leidžia lengvai parašyti saugų ir patikrinamą kodą, skirtą blokų grandinės veikimui. Libra kūrėjai teigia, kad jie planuoja būsimoms Libra protokolo versijoms suteikti atvirą prieigą prie „Move“ kalbos. Šis faktas tik patvirtina, kad Libra gali tapti daug daugiau nei tik mokėjimo tinklu.
Kainos stabilumas, tradicinis valiutų krepšelis
Dažniausiai vienas didžiausių Bitcoin ir kitų kriptovaliutų trūkumų yra plati kainų svyravimo amplitudė. Pavyzdžiui, vien tik birželio mėnesį Bitcoin vertė išaugo nuo 7 600 iki daugiau nei 12 000 JAV dolerių, o liepos pradžioje nukrito beveik iki 10 000 JAV dolerių. Buvo įdėta daug pastangų sukurti stabilią kriptovaliutą, kurios vertė būtų susieta su įprastine valiuta. „Facebook“ siekia, kad Libra būtų susieta su pagrindinių tradicinių valiutų krepšeliu, nesiejant jos su jokia konkrečios šalies ekonomika. Libra susiejimas su tradicinių valiutų krepšeliu reiškia, kad jo vertė nesikeis tiek, kiek, pavyzdžiui, Bitcoin. Tačiau Libra vertė nebus fiksuota doleriui ar kitai įprastai valiutai. „Facebook“, sukurdamas stipriausių pasaulio valiutų skaitmeninę versiją, suteiktų besivystančių šalių piliečiams alternatyvą nacionalinėms valiutoms. Tuo pačiu tai neturėtų sudaryti vartotojams keblumų, nes jiems nereikės kalkuliuoti dar vienos valiutos vertės. „Libra“ sąskaitos likutis bus rodomas jų nacionaline valiuta. Tačiau vartotojai taip pat galės pasirinkti ir matyti sąskaitos likutį Libra skaitmenine valiuta.
Visgi svarbiausias skirtumas tarp Libra ir Bitcoin valiutų yra tas, kad pastaroji yra baigtinė ir decentralizuota, todėl, kaip ir auksas, labai vertinama. Asociacija pažadėjo visų apyvartoje esančių Libra vertę padengti įprastu turtu, kad būtų galima nustatyti tikrąją vertę. Bitcoin, kaip žinia, nėra paremtas jokiu turtu ir savaime neturi jokios vidinės vertės. Taigi šios saugomos lėšos turės priklausyti „Libra“ asociacijai ar kažkam kitam. Todėl kyla pagrįstos abejonės, kokiu būdu nepriklausomas kriptovaliutos tinklas gali užtikrinti Libra stabilumą, nes kiekvienas, kuris valdo lėšas, kontroliuos tinklą. Jis ne taps visiškai naujos pinigų sistemos kontrolieriumi, bet taip pat gaus atlygius už sandorius ir dividendus.
Jei Libra veiks centralizuotame tinkle, ji praras visus kriptovaliutų požymius. Tokiu atveju „Libra“ asociacija galės sudaryti nepageidaujamų klientų sąrašą, atsisakyti nepatinkančių sandorių. Ji, kaip ir bankas, turės prieigą prie visos vartotojų finansinės informacijos. Tokiu būdu „Facebook“ galėtų tapti viena didžiausių finansines paslaugas teikiančių įmonių pasaulyje, kuri neabejotinai mažintų vyriausybių ekonominį suverenumą. Todėl vyriausybės, ypač tos, kurios spausdina pinigus biudžetų finansavimui, teoriškai galėtų ieškoti kliūčių Libra atsiradimui.
Ar atsiras pasitikėjimas?
Jeigu atkreipsime dėmesį į „Facebook“ reputaciją, pašlijusią dėl neteisingo vartotojų duomenų valdymo ir požiūrio į privatumą, tai galime pastebėti visuomenės ir įstatymų leidėjų abejones ir nuogąstavimus, kuriuos jie reiškia dėl duomenų valdymo patikimumo.
Jei Libra veiks centralizuotame tinkle, ji praras visus kriptovaliutų požymius.
Be to, JAV įstatymai nustato daugybę teisinių reikalavimų toms įmonėms, kurios vykdo mokėjimus. Tokios įmonės privalo patikrinti savo klientų tapatybę ir pranešti apie įtartinus sandorius pinigų plovimo prevencijos institucijoms. Jie turi blokuoti vykdomus mokėjimus, skirtus su terorizmu sietinoms grupėms ar priešiškoms valstybėms, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjai ar Iranui.
Nors „Libra“ asociacija bus įsikūrusi Šveicarijoje, Ženevos mieste, tačiau tai neapsaugos jos nuo JAV įstatyminio reguliavimo. Asociacijos manymu, Libra neturėtų būti tapatinama su kuria nors jurisdikcija – veikiau traktuojama kaip ir Bitcoin.
Nors JAV Federalinio rezervų banko (FED) pirmininkas Jerome Powell patvirtino, kad „Libra“ projektas sukėlė „rimtų problemų“ reguliavimo institucijoms, pasak jo, JAV Kongresas niekada nepriėmė įstatymo, kuriame būtų teigiama, kad blokų grandinių tinklai turėtų būti traktuojami skirtingai nei įprastiniai finansiniai tinklai. Jo manymu, Bitcoin tinklas, priešingai nei Libra, galėjo ignoruoti taisykles tik todėl, kad reguliuotojams nebuvo ko nubausti už jų nesilaikymą.
Dėl šios priežasties, daugelio Libra skeptikų manymu, „Facebook“ nepavyks įgyvendinti šio projekto dėl pinigų plovimo, vartotojų apsaugos, ir panašių aspektų prevencijos užtikrinimo. Kitaip tariant, arba bus teisinių reikalavimų (įstatyminės bazės) neatitikimas, arba „Libra“ turės tapti alternatyviu centralizuotu tinklu.
Šiandien objektyviai spręsti, ar „Libra“ bus sėkmingas projektas ir kokią įtaką jis padarys ekonomikai ir demokratijai – dar per anksti. Vis dėlto, jei išaugs jos vartojimo populiarumas, galima teigti, kad ilgalaikėje perspektyvoje Libra neabejotinai darys poveikį centriniams bankams bei šalių ir pasaulio ekonomikai.
Alfreda Šapkauskienė yra Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė, Tvarios ekonomikos mokslo grupės tyrėja.
