Pirmiausiai studijų kokybė priklauso nuo pačių studentų ir dėstytojų. Studentai mokosi, o dėstytojai moko ir vadovauja studentų darbams, ir nuo to, su kokiu žinių bagažu jie ateina, kokią motyvacija studijuoti ir dėstyti turi, kaip tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja, didžiąja dalimi ir priklauso pasiektas rezultatas.
Studijų programas vertinančios tarptautinių ekspertų grupės pastebi, kad klysta tiek abiturientai stodami, tiek ir aukštosios mokyklos, į tam tikras studijų programas priimdami šioms studijoms akademiškai nepasirengusius studentus, su žemais valstybinių egzaminų ir stojamaisiais balais. Silpni studentai nesugeba sėkmingai studijuoti, dažnai pertraukia ar iš viso meta studijas. Dėstytojai taip pat skundžiasi, kad į auditorijas ateina studentai, kurie neturi aiškios motyvacijos studijuoti toje, o ne kitoje programoje, arba studijuoti iš viso.
Kasmet į universitetus ateina vis blogiau studijoms pasirengę abiturientai, o prieš dešimtmetį buvo galima perskaityti tokio sudėtingumo paskaitas, kurių dabartinis jaunimas, deja, jau „neįkerta“. Gal, visgi, ne tuos priimame? Gal atėjo laikas iš esmės pertvarkyti priėmimo sistemą?
Nerimą kelia tai, kad egzistuoja studijų programos, kuriose iškrenta net 70 proc. priimtųjų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad taip tęstis negali – turi stiprėti būsimųjų studentų atranka, jau dabar labai daug smulkių studijų programų, kuriose studijuoja vos keli studentai ir tokios programos nebus gyvybingos ilgoje perspektyvoje. Kita priemonė, taikytina jau studijų metu tiems studentams, kurių mokykliniai akademiniai pasiekimai buvo žemi, yra pakankama akademinė parama. Deja, būtent paramos sistemos dar nėra labai išplėtotos ir prieinamos.
Pirmojo institucinio vertinimo ciklo metu (2011–2015 m.) visas aukštąsias mokyklas vertinusios Studijų kokybės vertinimo centro sudarytos ekspertų grupės pastebėjo, kad: maždaug pusėje universitetų dar tebevyksta studijų modelio perorientavimas iš seno studijų modelio į labiau į studentą orientuotą dėstymą ir studijas, aiškiau susiejant studijų rezultatus su Europos ir Lietuvos kvalifikacijų sąrangų lygių aprašais; maždaug trečdaliui kolegijų dar reikia įdėti nemažai pastangų įgyvendinant į studento orientuoto mokymo principus.
Kai kur vis dar trūksta supratimo, kas tai yra į studentą orientuotos studijos, studijų rezultatai nėra aiškiai apibrėžti, jie apibūdinti nesilaikant Lietuvos kvalifikacijų sandaros nuostatų ir neatitinka Europos kvalifikacijų sąrangos.
Lietuvos mokslo ir studijų įstatymas numato, kad ir vidiniame aukštųjų mokyklų, ir išoriniame kokybės užtikrinime, kurį vykdo Studijų kokybės vertinimo centras, turi būti vadovaujamasi bendrai priimtais principais, kurie išdėstyti Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo gairėse ir nuostatose. Pagal šias gaires, aukštojo mokslo kokybė suprantama kaip studentų ir dėstytojų sąveikos rezultatas.
Prof. Alfredas Račkauskas yra Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo komisijos pirmininkas.
