Ketveri metai tuščių kalbų
Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvoje iš Europos sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų buvo dotuojami socialiai pažeidžiamiausių tikslinių grupių nariai, įdarbinami socialinėse įmonėse. Dažniausiai šiose įmonėse įdarbinami neįgalieji, kurių Lietuvoje darbingo amžiaus yra 166 tūkst., o iš viso 249 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suformuota darbo grupė turėjo pagerinti tikslinių grupių integravimo į darbo rinką įstatymą. Ministerija vietoj to, jog atliktų savo darbą ir suformuotų aiškią valstybės poziciją, prie vieno stalo susodino skirtingas interesų grupes. Pastarosios 4 metus sėkmingai tampo paklodę į savo pusę, o įstatymo projekto nėra.
Neišmanant realios situacijos neįmanoma suformuoti šalies politikos. O naujasis ministras Linas Kukuraitis ateiti į darbo grupės posėdį nepasivargino.
Keistai atrodo neįgaliųjų interesus turintis ginti Neįgaliųjų forumas. Darbo grupėje jų vadovė Henrika Varnienė darė viską, kad visi socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji netektų darbo ir būtų išmesti į gatvę.
Parlamentarai siekia reformos
Diskusijų darbo grupėje metu teko išgirsti daug įvairių nuomonių, kaltinimų, paremtų asmeniniais interesais. Viena asociacija atliko ministerijos darbą ir pateikė esamos situacijos finansinį ir ekonominio efektyvumo kelerių metų įvertinimą, tačiau ne skaičiai ir logika, o emocijos darbo grupėje ėmė viršų.
Paskutiniame darbo grupės posėdyje jos nariai pagaliau suprato, kad svarbiausias įstatymo tikslas – aktyvesnė neįgaliųjų integracija į darbo rinką.
Spręsdami socialinių įmonių klausimą, ministerijos atstovai nesivargino aplankyti bent mažesniosios dalies socialinių įmonių ir pamatyti kaip atrodo dalinį darbingumą turintys žmonės. Todėl ministerijos vadovai, turėję suformuoti neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką viziją sugebėjo atlikti tik moderatoriaus vaidmenį.
Neišmanant realios situacijos neįmanoma suformuoti šalies politikos. O naujasis ministras Linas Kukuraitis ateiti į darbo grupės posėdį nepasivargino.
Matydami įšalusį įstatymą L.Kukuraičio valdomoje ministerijoje, iniciatyvos ėmėsi Seimo nariai Justas Džiugelis ir Aušra Maldeikienė.
Parlamentarų pozicija neįgaliųjų įdarbinimo klausimu nepalanki socialinėms įmonėms, tačiau jie bent jau turi poziciją, skirtingai nei ministras, viceministrai ir kiti biurokratai. Nors parlamento nariai neturi gero recepto, tačiau suvokia už ką kovoja ir kokių tikslų sieka.
Atviros darbo rinkos neįgalieji nedomina
Apie 80 proc. negalią turinčių žmonių neturi išsilavinimo arba turi žemiausią išsilavinimą. 163 socialinėse įmonėse dirbo 7248 tikslinės grupės nariai. O aktyvioje darbo rinkoje dirbančių neįgaliųjų skaičius nuosekliai mažėja – nuo 48 tūkst. 2009 m. iki 40 tūkst. 2016 m. Tuo tarpu nuo 2004 m. neįgaliųjų dirbančių socialinėse įmonėse padaugėjo 10 kartų, apytiksliai nuo 700 iki 7000.
Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės per 2016 m. sumokėjo 8,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos valstybės biudžetą. Į SODROS biudžetą ir gyventojų pajamų mokesčio bendrovės sumokėjo daugiau nei 24 mln. eurų, kai iš ES paramos lėšų ir valstybės biudžeto darbuotojų dotacijoms buvo skirti 23,1 mln. eurų.
Šviesos tunelio gale nematyti
Tačiau esmė slypi ne skaičiuose ir socialinių įmonių ekonominės veiklos efektyvume. Už kiekvieno valstybės skiriamo euro yra žmonės, kuriems gyvenime pasisekė mažiau. Tačiau nepaisant patirtų traumų ir sužalojimų jie nori dirbti ir nebūti valstybės išlaikytiniais.
Apmaudu, jog tik paskutiniame darbo grupės, nagrinėjančios socialinių įmonių įstatymą posėdyje, valstybės atstovai suprato, kad svarbiausia – šių likimo nuskriaustų žmonių socialinė integracija. Lieka tikėtis, kad ateis ir supratimas, jog valstybė privalo sukurti aiškią ir suprantamą socialinę politiką bei nubrėžti ateities gaires, o ne tik reaguoti ištikus nelaimėms.
Svarbiausias klausimas socialiai pažeidžiamiausiems Lietuvos piliečiams – kas imsis ir sugebės suformuoti Lietuvos socialinę politiką, jei tie kam priklauso tai padaryti nesugeba?
Alfredas Vibrys yra socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ valdybos pirmininkas
