Pagrindinis mano tikslas buvo ir išlieka kasdien surasti galimybę bent vienai šeimai, vienam žmogui padėti išbristi iš skurdo gniaužtų, rasti darbą ar įtraukti į visuomenę, bendruomenių gyvenimą.
Padaryta daug, bet dar ne viskas! Per šį 1000-į dienų:
Didėjo ne tik vidutinis atlyginimas Lietuvoje, bet, kas svarbiausia, ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos. Per šį laikotarpį minimalioji mėnesinė alga buvo padidinta tris kartus, nuo 246,18 euro (850 litų) iki 325 eurų.
Pagaliau, po šešerių metų pertraukos, didėjo senjorų pensijos. Nors šis padidinimas nebuvo ženklus (vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidėjo apie 5 eurus), tačiau negalutinis – nuo 2016-ųjų sausio 1 d. siūlome vėl didinti pensijas (vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėtų apie 8 eurus arba 3,2 proc. ir siektų 265 eurus).
Pagaliau, po šešerių metų pertraukos, didėjo senjorų pensijos.
Užėmus aktyvią poziciją, per kelis specialios vyriausybinės darbo grupės posėdžius pasiekiau, kad dar 2014 m. būtų pradėtas senatvės, netekto darbingumo, invalidumo pensijų kompensavimas, o 2016 metais bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos.
Nuo šių metų pradžios atstatyta ikikrizinė (iki 2009 metų pavasario galiojusi) ligos pašalpos mokėjimo tvarka – „Sodros“ mokama pašalpa nuo trečios ligos dienos vėl sudaro 80 proc. atlyginimo, o ne 40 proc., taip pat atstatytas ikikrizinis nedarbo išmokų dydis.
Registruotas nedarbas šalyje sumažėjo nuo 12,3 proc. (2013 metų sausio 1 d.) iki 8,1 proc. (šių metų spalio 1 d.). Atitinkamai jaunų bedarbių iki 29 metų registruotas nedarbas – nuo 6,7 proc. iki 3,9 proc.
Tą pavyko pasiekti sėkmingai taikant platų priemonių spektrą, nukreiptą į ilgalaikių bedarbių grąžinimą į darbo rinką, vyresnio amžiaus, pažeidžiamų asmenų ir kitų grupių užimtumo, verslumo skatinimą, svarbų dėmesį skiriant jaunimui – tam Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.
Siekiant užtikrinti efektyvią paramą mokiniams, apie 10 procentų padidinti vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui (pusryčiams, pietums, pavakariams) skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžiai. Taip pat yra pasiūlėme padidinti paramos, skirtos mokinio reikmenims įsigyti, sumą, siūlomi pakeitimai pateikti Vyriausybei.
Imtasi esminių permainų globos sistemoje – pradėta institucinės globos pertvarka.
Imtasi esminių permainų globos sistemoje – pradėta institucinės globos pertvarka. Bus panaudota didelė 2014-2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tenkančių ES struktūrinių fondų investicijų dalis, kad būtų sistemingai einama prie to, jog vaikai augtų ne vaikų namuose, bet šeimoje ar šeimai kuo artimesnėje aplinkoje, o neįgalieji gautų paslaugas bendruomenėje. Daugiau kaip 0,52 mln. eurų didėjo finansavimas vaikų dienos centrų veiklai, skirtai padėti vaikams ir jų šeimoms.
Pirmą kartą po beveik šešerių metų neįgaliųjų integracijai padidintas finansavimas – 753 tūkst. eurų didėjo lėšos socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje teikimui, neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimui, būsto pritaikymui neįgaliesiems ir techninės pagalbos priemonių įsigijimui.
Nuo šių metų kovo padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai.
Dėl nuoseklaus darbo skatinant socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių užimtumą, didinant minimalią mėnesinę algą, sudarant galimybes savivaldybėms tikslingiau ir efektyviau skirstyti socialinę paramą sumažėjo skurdo lygis Lietuvoje. Eurostat duomenimis, 2014 m. skurdą ar socialinę atskirtį rizikavo patirti 11 procentų Lietuvos gyventojų mažiau nei 2013 m.
2016 m. bus nemažiau aktyvūs ir svarbūs:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu į 2016 m. biudžetą įtrauktos papildomos lėšos socialinių darbuotojų bei kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Seimui pritarus, kitais metais biudžetinių įstaigų socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis didėtų vidutiniškai apie 15 proc. (vidutiniškai apie 70 eurų).
Nuo 2013 m. kalbu, kad turime didinti ne tik minimalią mėnesinę algą, bet ir neapmokestinamą pajamų minimumą. 2016 m. biudžete šios priemonės jau yra.
Siekiant dar labiau remti šeimas, artimiausioje ateityje pateiksime teisės aktus, kurie numatys, kad visiems vaikams iki 18 metų būtų skiriamos apie 20 eurų išmokos vaikams (šiuo metu iki 18 metų skiriama tik gausių šeimų vaikams).
Artimiausiu metu taip pat imsimės priemonių dar labiau didinti gyventojų pajamas, spręsti mažųjų rajonų, vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, nedarbo problemas, todėl bus pradėti įgyvendinti specialiai jiems skirti ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojami projektai, pavyzdžiui, ,,Integrali pagalba į namus“, „54+“, „Romų socialinė integracija“, „Parama darbui“, „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ ir kiti.
Nuo kitų metų per trejus metus numatyta kasmet skirti po 600 tūkst. eurų naujiems, specialiai neįgaliesiems pritaikytiems mikroautobusams įsigyti. Jie bus naudojami neįgaliesiems teikti nestacionarias transporto paslaugas ir vežti neįgaliuosius į ugdymo, mokymo, lavinimo, užimtumo, reabilitacijos centrus ir tarnybas, darbo vietas.
Parengtas ir Lietuvos poreikiams pritaikytas socialinis modelis, apimantis daugiau nei 30-ies teisės aktų pateikimus.
Iš viso per trejus metus turėtų būti nupirkta 60 transporto vienetų, po 20 kasmet. Tai palengvins socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėse.
Parengtas ir Seimui pateiktas svarstyti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti draudimus asmenims, teistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaiką, dirbti su vaikais, sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, nustatyti vaiko paėmimo iš šeimos tvarką kaip kraštutinę priemonę ir tik leidus teismui, palengvinti įvaikinimo procedūras, skirti vaiko globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą (38 EUR) visiems fiziniams globėjams (rūpintojams) šeimose globojantiems vaikus, sumažinti globojamų vaikų skaičių šeimose (iki 3 vaikų) ir šeimynose (iki 4 vaikų).
Parengtas ir Lietuvos poreikiams pritaikytas socialinis modelis, apimantis daugiau nei 30-ies teisės aktų pateikimus. Šis modelis pagerins jaunų šeimų, bedarbių ir būsimųjų pensininkų padėtį bei padės iš esmės spręsti „Sodros“ biudžeto deficito klausimą. Dauguma modelio nuostatų jau suderintos su Trišale taryba, Pensininkų, Socialinio draudimo tarybomis ir registruota Seime.
Darbų tikrai daug ir, tikiu, juos pavyks užbaigti iki kadencijos pabaigos.
Algimanta Pabedinskienė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė
