Jei tikitės, kad sakysiu „Taip, lengvai!“, turiu nuvilti. Suinteresuotų pusių tiek daug, kad kartais jų tikslai ir įsivaizdavimai kardinaliai skiriasi, ir net suradus kompromisą, lieka nepasitenkinimas, kad viskas „ne taip, kaip įsivaizdavome“.
Reikia susitaikyti su tuo, kad pasikeitimai nebus lengvi ir paprasti visiems. Tas, kas mano, jog užtenka iškilmingai uždaryti globos namų duris ir vaikai, žmonės su negalia staiga atsidurs kokybiškoje bendruomenės globoje, savo ar naujose šeimose, yra tiesiog naivus. Nei viena pertvarka, kuri liečia daug žmonių, ypač iš labai jautrių visuomenės grupių, neturi būti vykdoma spontaniškai. Kodėl? Todėl, kad tai labai brangiai kainuos. Ne finansiškai. Tai kainuos žmonių pasitikėjimą savo valstybe, kuri atėmusį vieną, nors ir pasenusio modelio prieglobstį, neparuošia kito.
Šiuo straipsniu noriu nuraminti tuos, kas nuoširdžiai domisi Institucinės globos pertvarka, bet mato tik pavienes jos apraiškas ir nerimauja dėl spartos. Galbūt mes ir patys kalti, kad kiekvieno žingsnio, kiekvieno įveikto etapo nepagarsinome, tačiau koncentruojamės daugiausia į darbą ir į realų rezultatą.
Darbas ne su pastatais
Tradiciškai manoma, kad pertvarka – tai tik „darbas su pastatais“, kuriuos kažkas gaili palikti likimo valiai. Tačiau jos esmė – ne perkėlimas iš vieno pastato į kitą, o individualizuota pagalba asmeniui pagal jo poreikius. Taigi, dėmesio centre yra ne institucija su savo pastatais, bet žmogus su konkrečia savo istorija ir būtent jam pritaikyta pagalba.
Šviesdami visuomenę privalome keisti požiūrį, rodyti pozityvius pavyzdžius, kad naujiesiems kaimynams nebūtų dar nejaukiau bendruomenėje negu valdiškuose namuose.
Pertvarka skirta tam, kad vaikai, kurie negali augti savo šeimose, turėtų vaikystę kuo panašesnėje aplinkoje. Skirta tam, kad išvis kuo mažiau būtų rizikos vaikams tapti neprižiūrimais savuose namuose, tam bus aktyviau dirbama su šeimomis, besilaukiančiomis motinomis. Skirta būsimų globėjų mokytojams. Skirta negalią turintiems žmonėms padėti vėl grįžti į bendruomenę, pvz., su pagalba gyventi apsaugotame būste. Skirta neįgalaus žmogaus artimiesiems, kuriems bus suteikta laikino atokvėpio paslauga.
Galų gale, skirta visuomenei, tiems žmonėms, kurie bijo, kad kažkas „ne toks“ apsigyvens šalia, kad jam reikės pritaikyti laiptus, kurie pirštais rodo įvaikintą vaikutį, aptarinėdami jo „genetinius polinkius“ menkiausiai progai pasitaikius, kurie šaiposi iš turinčio protinę negalią, bet čia pat reikalauja besąlygiškos pagarbos sau „kaip civilizuotuose kraštuose“... Deja, tokių asmenų dar tikrai daug, tą galima pamatyti visose viešose anoniminėse diskusijose, kai kalbama apie šių visuomenės grupių integraciją. Šviesdami visuomenę privalome keisti požiūrį, rodyti pozityvius pavyzdžius, kad naujiesiems kaimynams nebūtų dar nejaukiau bendruomenėje negu valdiškuose namuose.
O kad saugiai jaustųsi ir vieni, ir kiti, pertvarka nėra palikta savieigai, pasitelkėme ekspertus, kurie seks savo regiono padėtį, spręs svarbius, skubius klausimus vietoje. Tai nėra ministerijos valdininkai, o psichologai, socialinio darbo, vaiko teisių apsaugos specialistai, atrinkti konkurso būdu. Jie žino ir bendruomenės poreikius, ir nevyriausybinio sektoriaus pasirengimą savo regione, ir problemas, kurias turi įveikti socialinės globos namuose gyvenantys žmonės, siekdami savarankiškumo.
Planuojama taip pat pakelti kvalifikaciją 4000 socialinių paslaugų sistemos darbuotojų. Jau girdžiu pasipiktinusius balsus: „kam jų reikės po pertvarkos?“ Visų pirma, čia nekalbama vien apie pertvarkomų globos namų darbuotojus, bet ir apie kitus specialistus, kurie dirba su šeimomis, teikia paslaugas namuose.
O antra, ir pirmiesiems juk būtina susipažinti su kitų šalių patirtimi, persikvalifikuoti, išmokti dirbti naujomis sąlygomis. Jei norime teikti paslaugas bendruomenėje, ar tai būtų viešasis sektorius, ar nevyriausybinis, to nepadarys žmonės, staiga nukritę iš dangaus, – specialistus turime išlaikyti Lietuvoje, naujokus – išmokyti, išsiugdyti.
Individualūs planai
Kadangi kiekvienas žmogus yra skirtingas, jo patirtis, jo turimi sugebėjimai, sveikata įvairuoja, bus sudaromi individualūs planai asmenims, skirti perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Ketinama tokių sudaryti apie 2700. Tik taip, pritaikydami kiekvienai situacijai apgalvotą sprendimą, kalbėdamiesi su žmogumi, jo šeimos nariais, globojančiu, slaugančiu personalu, galime nutiesti jam kelią į savarankiškesnį gyvenimą.
Tikimės, kad pertvarka turės sniego gniūžtės efektą: specialistai pamatys naujų pavyzdžių, įgis naujų kompetencijų, ir vis kokybiškiau galės dirbti.
Tikimės, kad pertvarka turės sniego gniūžtės efektą: specialistai pamatys naujų pavyzdžių, įgis naujų kompetencijų, ir vis kokybiškiau galės dirbti, nepaisant to, ar jų kuruojamas žmogus „pagal projektą“, ar ne. Galų gale, atsiradus poreikiui, kursis naujos paslaugos bendruomenėse, pvz., socialinės reabilitacijos centrai turintiems negalią suaugusiems po ilgo buvimo ligoninėje ar globos namuose.
Dažnai gauname patarimų pažiūrėti į užsienyje veikiančias sistemas. Noriu priminti, kad jos tikrai nesusikūrė staiga, kad savo metu irgi buvo ir pasipriešinimo, ir nesupratimo. Analogiškos institucinės globos pertvarkos vyko ir vyksta dešimtmečiais. Mūsų tikslas – bendradarbiaujant specialistams ir nevyriausybininkams rasti geriausius sprendimus savo kraštui, kiekvienam regionui, kiekvienai šeimai ir žmogui, remiantis geriausiais pavyzdžiais.
Rimtiems darbams – rimti pasirengimai
Pernai uždaryti Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ bei užrakintos pertvarkomų Pabradės vaikų globos namų durys – šių įstaigų vaikai apsigyveno bendruomenėje arba gyvena šeimose.
Metų pabaigoje taip pat pradėti pertvarkyti Skalvijos vaikų globos namai ir Panevėžio A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, vaikai pamažu persikelia į bendruomenę. Nei vienas iš šių sprendimų nebuvo lengvas ir paprastas, vyko daug diskusijų su savivalda, su darbuotojų atstovais, o juk svarbiausia – vaikų gerovė...
Svarbu suvokti, kad negalima vaikų iškart iškraustyti iš visų vaikų globos namų, kol nėra pakankamai globėjų. O globėju gali būti ne kiekvienas, ir pertvarkos metu tokių žmonių ieškoma, jie mokomi, motyvuojami. Tačiau visų pirma tai yra paties žmogaus apsisprendimo klausimas.
Pertvarka nestovi vietoje, kaip bandoma įrodyti. Parengtos profesionalios metodikos, kurios padės geriau įvertinti globos įstaigose dirbančių darbuotojų motyvacijos ir kompetenciją, jau trys grupės Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistų išklausė mokymų.
Šie ir kiti parengiamieji darbai tikrai neatrodo revoliucingai, bet jie būtini, kad dirbti galėtume ne apčiuopom, greitosiom, o tiksliai žinodami, ką darome. Pertvarkai jau atrinkti 5 sutrikusio vystymosi kūdikių namai, 11 vaikų globos namų, 3 vaikų su negalia socialinės globos namai, 7 suaugusių su negalia socialinės globos namai.
Tai – darbai, kuriuos vykdo institucijos, bet iš tiesų skatinti globos pertvarkos raidą yra kiekvieno pilietiško žmogaus atsakomybė. Ją galima skatinti adekvačiu požiūriu į bendruomenėse teikiamas paslaugas, į įvaikinimą, globą, į negalią turinčius žmones. O kuo daugiau žmogus domisi, plačiau mąsto, tuo jis daugiau supranta priežastis ir pasekmes, gali įsitraukti ir padėti pats. Tą kviečiu daryti visus visuomeniškus žmones.
Skaičiai ir faktai
Pagrindinė šio didelio projekto vykdytoja – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, projekto partneris – Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.
Šiuo metu yra vykdomas pirmasis Institucinės globos pertvarkos etapas – pasirengimas vykdyti pertvarką (2015-2017 m.), kuriam skirta 7 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. NVO bendruomeninių paslaugų tikslinėms grupėms teikimui numatyta skirti beveik 21 proc. jų, socialinių globėjų paslaugų teikimo užtikrinimui – 7,8 proc., naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinio pagrindo parengimui ir esamų socialinių paslaugų plėtrai – 6,1 proc.
Taip pat bus finansuojamas bandomųjų globos įstaigų gyventojų individualių poreikių bei įstaigų darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos vertinimas, socialines paslaugas tikslinėms grupėms teikiančių ir paslaugas administruojančių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas, skatinama vaikų globa, įvaikinimas, socialinių paslaugų teikimas likusiems be tėvų globos, patiriantiems socialinę riziką, neįgaliesiems, taip pat savanoriškas darbas šioje srityje ir t.t.
2017-2020 metais lygiagrečiai bus vykdomi du kiti pertvarkos etapai: paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose bei naujų formų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms. Bendrai visiems trims etapams bus skirta 77,4 mln. eurų (iš kurių 64,09 mln. – ES struktūrinių fondų lėšos).
Algimanta Pabedinskienė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Darbo partijos atstovė
