Reprezentacinės svetainės – lyg biurokrato kabinetas
Interneto svetainė tikrai nėra būtina visiems, nes ji labai priklauso nuo verslo pobūdžio ir specifikos, tačiau valstybinės institucijoms jas turėti – privalu. Deja, šiandien dažna iš jų turi begalę problemų. Pirmiausia, informacija jose pateikta beveik kaip valdininko kabinete – ant stalo krūva sudėtingų ir neišrūšiuotų tekstų, šimtai užklausų formų ir blankų. Naršydami daugumoje valdžios svetainių, matome panašią chaotišką struktūrą: skyrelis – poskyris – dokumentas, šoninėje juostoje keletas netinkamo formato reklamjuosčių, o naujienlaiškio prenumerata galima tik visos informacijos srautui.
Taip pat sunku suvokti, kad šiame amžiuje dar ne visos valstybinių institucijų svetainės yra pritaikytos naršyti mobiliuosiuose įrenginiuose, o paieškos laukelis neretai būna tik tam, kad būtų, nes „žmonės juk vis tiek naudosis „Google“. Be to, dalis svarbios informacijos paslėpta parsisiunčiamuose PDF dokumentuose, kurių turinio paieškos sistemos nemato. Kai kuriuos sunkiai rasime net ir per „Google“ paiešką. Bet juk informacijos paieška internete gali ir turi būti kitokia!
Pradėti nuo analizės
2011 metais Didžiosios Britanijos valdžia įkūrė Vyriausybės skaitmeninių paslaugų tarnybą (angl. Government Digital Service) ir pradėjo įgyvendinti visiškai naują skaitmeninių paslaugų strategiją. Viena pagrindinių jų užduočių buvo sujungti visų šalies ministerijų ir daugiau nei 300 smulkesnių valdžios vienetų skaitmenines paslaugas į vieną sistemą GOV.UK. Šiandien vienoje vietoje D.Britanijos piliečiai gali rasti visą jiems reikalingą informaciją, interaktyviame teste pildyti sudėtingas paraiškas ir asmeniškai dalyvauti niekada nesibaigiančiame interneto svetainės tobulinimo procese.
Mano nuomone, dabartinė GOV.UK sėkmės paslaptis – į naudotoją orientuota dizaino filosofija, tačiau svarbiausia tai, kad sistemos kūrėjai darbą pirmiausia pradėjo nuo vartotojo poreikių analizės, kuri buvo grįsta tyrimais, o ne prielaidomis. GOV.UK stiprybė – jų tikėjimas, kad sprendimus reikia pagrįsti duomenimis.
Vienoje valtyje – unikalus dizainas ir funkcionalumas
GOV.UK komanda tiki, kad kiekvieną naują skaitmeninę paslaugą svetainėje reikia paleisti kuo anksčiau ir tada pradėti testuoti gyvai – rinkti žmonių komentarus, analizuoti duomenis ir pagal tai koreguoti. Tokios praktikos mūsų šalies valdžios institucijų svetainių kūrėjai dar tikrai netaiko. GOV.UK komanda siekia, kad portalas būtų kuo paprastesnis. Pavyzdžiui, norint iškeldinti laiku už nuomą nesusimokantį nuomininką, anksčiau reikėjo pildyti popierinę formą savivaldybėje, tačiau dabar užtenka užpildyti interaktyvų testą internete. Britai, mano manymu, turi labai teisingą požiūrį – jie mano, kad sudėtinga biurokratinė kalba ir turi likti tarp biurokratų.
Vienas svarbiausių principų, į kurį taip pat turi būti atkreiptas dėmesys valdininkų interneto svetainėse – turinio pritaikymas negalią turintiems žmonėms. Deja, tačiau Lietuvoje jis apsiriboja galimybe padidinti arba pamažinti tekstą – tik vienintelė Valstybinė mokesčių inspekcija siūlo patogesnį variantą.
Efektyvūs būdai sutaupyti – optimizacija ir grįžtamasis ryšis
Vienas drąsiausių ir geriausių angliškosios Vyriausybės skaitmeninių paslaugų tarnybos sprendimų – visas ministerijas ir institucijas sujungti ne tik į bendro dizaino sistemą, bet ir bendru pavadinimu. Toks sprendimas leidžia sutaupyti, skatinti didesnį vartotojų pasitikėjimą ir, naudojant vieną prisijungimą, progresyviai dalytis duomenimis tarp įvairių institucijų.
Šiuo metu visos paslaugos, sujungtos GOV.UK sistema, turi atitikti aštuoniolikos punktų standartą. Kad būtų paprasčiau, ši sistema ne tik pateikia dizaino šablonus, bet ir turi rašybos rekomendacijas ir net atmintinę, kaip vartoti vienokią ar kitokią sąvoką arba kuo jas pakeisti, todėl GOV.UK yra nuolat evoliucionuojantis produktas, kuris veikia atviro startuolio principu. Jo kūrėjų komanda dalinasi dizaino sprendimais, programavimo kodais, idėjomis, nesėkmėmis ir patirtimis – viskas yra atvira.
Šiandien GOV.UK yra tarptautinius apdovanojimus laimintis ir vartotojo poreikius beveik idealiai atspindintis interneto svetainės pavyzdys. Maža to, ši sistema britams jau sutaupė 3,56 mlrd. svarų. Ir nors Lietuvai bandyti pritaikyti britų modelį gali būti sudėtinga, tačiau pamėginti sekti šiuo pavyzdžiu tikrai galima. Pavyzdžiui, mūsų ministerijos jau sujungtos bendra sistema, o „Sodra“ – puikus pavyzdys to, kaip lankytojų problemos gali būti sprendžiamos visiškai paprastai.
Algimantas Bakšys yra skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ kūrybos departamento vadovas.
