Pastaruoju metu vis mažiau abejojama dėl poreikio sudėtingų ligų gydomo paslaugas centralizuoti universitetiniuose centruose. Vėl atsinaujina diskusijos apie trečios universitetinės klinikinės ligoninės steigimo būtinumo Klaipėdoje. Tačiau sveikatos tausojimo ir stiprinimo problematika turi būti sprendžiama decentralizuojant šias paslaugas ir perduodant daugiau visuomenės sveikatą paliečiančių priemonių į savivaldybes tam suteikiant joms daugiau įgaliojimų ir galių.
Juk kas geriau gali žinoti, kaip panaudoti regione turimus gamtinius, ekonominius ir kitokius resursus, kad apsaugoti ir pagerinti čia gyvenančių žmonių sveikatą ir darbingumą, jei ne čia gyvenantieji žmones ir jų išrinkta savivalda. Visi suprantame, kad gera sveikata, darbingumas, aktyvus ilgaamžiškumas, mažos sąnaudos gydymo paslaugoms turi tiesioginį ryšį su regiono ekonomika ir čia gyvenančių žmonių gerove.
O jeigu regione tvarka, tai tvarka ir šalyje. Silpni regionai, ligoti žmonės – tai viena iš svarbiausių mūsų augančio skurdo ir socialinės atskirties priežasčių. „Socialinė atskirtis susiklostė dėl to, kad šie procesai buvo palikti savieigai“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šios temos aktualumą rodo ir tai, kad šiais metais Davoso forume iš septynių pagrindinių diskusijų temų net trys (aplinkos apsauga, sveikatos apsauga, socialinė atskirtis) buvo glaudžiai susiję su sveikata ir sveika gyvensena.
Sveikata, darbingumas, aktyvus ilgaamžiškumas, mažos sąnaudos gydymo paslaugoms turi tiesioginį ryšį su regiono ekonomika ir čia gyvenančių žmonių gerove.
Džiugu, kad padėtis ima keistis: šalies vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau pastebėjo šias tendencijas ir jau daro pirmuosius konkrečius žingsnius. Šių metų sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių 2020-2022 m. plano patvirtinimo“, kuriame nurodoma Klaipėdos universitetui sudaryti darbo grupę ir sukurti bei įdiegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį.
Modelis skirtas mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti. Tai reiškia, kad bendradarbiaujant Klaipėdos universiteto mokslininkams ir Klaipėdos regiono savivaldybių visuomenės sveikatos ir kitiems specialistams turi atsirasti bandomasis šio regiono savivaldybių teritorijose gyvenančių piliečių sveikatos tausojimo ir stiprinimo modelis.
Per tris metus turi būti sukurtas, realizuotas ir įvertintas modelio efektyvumas regiono gyventojų sveikatos rodikliams. Rezultatus, gautus realizavus bandomąjį modelį, numatoma panaudoti formuojant visos šalies regionų gyventojų sveikatos apsaugos strategiją.
Bandomojo modelio realizavimui Klaipėdos regionas parinktas neatsitiktinai. Šiame regione yra visas spektras įvairių savivaldos formų: į įvairaus dydžio agrarinį ūkį sufokusuotų, rekreacinę ir turistinę veiklą vykdančios kurortinių miestų, svarbių regiono ir šalies ekonomikai stambių miestelių ir miestų savivaldybės. Jose sveikos gyvensenos problemos turėtų būti sprendžiamos atsižvelgiant į jų specifines savybes. Jau du dešimtmečius Klaipėdos universitete veikia Sveikatos mokslų fakultetas, kuriame, skirtingai nuo VU Medicinos fakulteto ir LSMU kur pagrindinis dėmesys kreipiamas į patologinių procesų valdymą, siekiama orientuotis į sveikatos tausojimo ir stiprinimo problematiką. Vykdyti šį projektą nebus lengva.
Didelį susirūpinimą kelia ne tik keliamo uždavinio mastas, bet piliečių sveikatos būklės vertinimo kriterijų stoka ir jų mokslinis pagrįstumas. Turimi sveikatos apsaugos sistemoje sergamumo ir mirtingumo vertinimo kriterijai čia gali būti panaudoti tik iš dalies, nes jie, atspindėdami patologinių procesų paplitimo mąstą, neduoda informacijos apie tikrąją visuomenės sveikatos išteklių būklę ir jos dinamiką. Bandomojo modelio kūrimas pareikalaus aktyvaus mokslininkų, savivaldos specialistų darbo bei čia esančių įstaigų bei įmonių darbuotojų įsitraukimo.
Vertinant šiuolaikinio gyvenimo realijas su modeliu siejami dideli lūkesčiai. Jis turi būti: inovatyvus, efektyvus (pritaikius modelį turi gerėti konkretūs gyventojų sveikatos rodikliai), gyvybingas – perspektyvus savivaldos sustiprinimui (sudaryti palankias prielaidas ne tik pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius, bet ir padidinti savivaldos pajamas bei padėti kurti savivaldoje gyvenančių žmonių gerovę) ir svarbiausia, kad visos arba atskiros modelio dalys galėtų būti pritaikomos kitų šalies regionų savivaldose.
Šis uždavinys išryškina dvi modelio kūrimo dalis: pirmoji – Klaipėdos universiteto vaidmuo (kaip modelio kūrimo eigos koordinatoriaus, reikalingų modelio sukūrimui ir jo efektyvumo įvertinimui mokslinių tyrimų vykdytojo) ir antroji – reikalingos modelio sukūrimui ir realizavimui darbo grupės vaidmuo. Ši grupė, sudaryta iš Klaipėdos universiteto, savivaldybių specialistų ir visuomenės bei verslo atstovų turėtų būti modelio struktūros, dizaino, realizavimo plano sudarytoja ir šio modelio įgyvendintoja Klaipėdos regione.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės kalba apie projekto mąstą, svarbą ir galimas kokybines permainas sveikatos apsaugos sektoriuje. Reikia tikėtis, kad pasakius „A“ nebus pamirštos ir kitos abėcėlės raidės, reikalingos žodžiams parašyti ir darbams atlikti siekiant gerovės valstybės.
Algimantas Kirkutis yra LR Seimo narys.
