Prieš šimtą metų tuberkuliozė, tuo metu liaudyje vadinama džiova, buvo nepagydoma liga, nuo kurios mirdavo tūkstančiai žmonių. Ši liga užklupo ir dar visai jauną Vydūną. Nors jo tėvai viską darė, ką galėjo. Tėvas sūnų buvo nuvežęs net pas garsiausius tuo metu pasaulyje Šveicarijos tuberkuliozės specialistus. Tačiau medikų patarimai ir gydymas nedavė efekto. Vydūnui iškilo išlikimo šiame pasaulyje klausimas. Kadangi Vakarų medicinos mokslo sukurti vaistai pasirodė nenaudingi, Vilhelmas nusprendė pasirinkti kitokį gydymą.
Jis tuo metu jau buvo pramokęs sanskrito kalbą, o jo tėvo, Tilžės gimnazijos dėstytojo, bibliotekoje buvo sukaupta daug svarbių knygų. Šios knygos ir studijos Krokuvos ir Leipcigo universitetuose jam leido gilintis į senoves Rytų medicinos sukauptą patirtį. Sukauptos žinios atskleidė pagrindinius principus, kuo skiriasi Vakarų ir Rytų medikų požiūris į ligą ir paciento vietą gydymo procese. Vakarai orientuojasi į ligos sukeltų išorinių simptomų šalinimą materialių priemonių pagalba, o Rytai atiduoda prioritetą vidinių ligos atsiradimo priežasčių suvokimui ir jų pašalinimui panaudojant organizmo savigydos jėgų (imuninės sistemos) suaktyvinimą dvasinių ir gyvensenos pokyčių pagalba. Vakarai į pacientą žvelgia, kaip pasyvų gydomojo poveikio objektą, o Rytai - ligonį laiko aktyviu sveikimo proceso dalyviu.
Pasiremdamas senovės Indijos vedose, tiksliau Ajurvedos manuskriptuose, aprašytais gydymo metodais Vydūnas pradėjo keisti savo mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, ėmė daug dėmesio skirti meditavimui ir psichoemocinės būklės subalansavimui. Visa tai jam padėjo taip suaktyvinti savo imuninę sistemą, kad ji sugebėjo įveikti tuberkuliozės sukėlėjus. Nežiūrint į medikų nuosprendį Vydūnas pasveiko ir nugyveno ilgą prasmingą gyvenimą. Ši patirtis jam leido suprasti, kad galima pasveikti nuo sunkių ligų ir be turinčių dag pašalinių poveikių vaistų. Todėl vėliau savo kūryboje jis iškėlė Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės problemą. Jis rašė: „Rytams iš Vakarų reikia mokytis veikliau įsisavinti materialų pasaulį, o Vakarams iš Rytų – perimti kontenpliuojantį dvasingumą“.
Šis pavyzdys mus moko, kad visapusiškas, natūralus požiūris į iškilusias sveikatos problemas gali padėti mums efektyviai spręsti net kartais iš pirmo žvilgsnio atrodančias neįveikimas situacijas.
Natūralaus požiūrio poreikis
Nepaisant nuolatos tobulėjančių medicinos paslaugų ir vaistų gausos vis daugiau žmonių serga ligomis, kurios atsiranda dėl įdingo gyvenimo būdo, nesveikos mitybos ir neribotai augančio streso lygio. Šios ligos vadinamos lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL). Sergančiųjų šiomis ligomis skaičiaus augimo tempas toks didelis ir poveikis žmonijai toks milžiniškas, kad net Jungtinių Tautų organizacija sušaukė specialią neeilinę Generalinę asamblėją „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“.
Susirinkę pasaulio valstybių lyderiai akcentavo neatidėliotinų priemonių kovai su LNL būtinumą, nes jos kelią realią grėsmę žmonijos išlikimui. Jeigu artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos nusineš 52 milijonus gyvybių per metus. Tačiau netekčių demografija dar nėra pati baisiausia. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia didžiulį nedarbingumą ir negalias, bei blogina gyvenimo kokybę ir stabdo žmonijos progresą.
Tapo akivaizdu, kad turi būti peržiūrima šių ligų gydymo strategija ir taktika. Nepakanka akcentuoti vien tik ligų gydymo ir jų sukeltų simptomų malšinimo svarbą. Nepašalinus ligas sukeliančių priežasčių tokia sveikatos politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą. Sveikatos apsaugoje prioritetas turi būti teikiamas sveikatos tausojimui ir sustiprinimui prieš vartotojišką per daug medikalizuotą gydomąją mediciną.
Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinamas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, bet reikią šias funkcijas deleguoti ir valstybinėms struktūroms.
Kas yra Gyvensenos medicina?
Gyvensenos medicina – nauja moksliniais faktais patvirtinta medicinos sritis, kuri padeda sustiprinti sveikatą ir atsikratyti lėtinių ligų sukeltų simptomų pasukant patologinio proceso eigą savaiminio pasveikimo linkme natūralaus požiūrio į biomedicina pagalba.
Prieš keletą metų grupė pasaulio sveikatos apsaugos lyderių, gyvenančių Šiaurės Amerikoje, atliko visą eilę mokslinių tyrimų. Jie įrodė, kad naudojant šviežią augalinės kilmės maistą, aktyviai judant ir sureguliavus darbo ir poilsio rėžimą galima ženkliai sustiprinti organizmo atsparumą ligoms, o sergant lėtinėmis ligomis pasukti jų eigą savaiminio pasveikimo linkme. Tai davė pagrindą naujos medicinos srities atsiradimui. Kadangi ji siejama su paciento gyvenimo būdo pokyčiais ją imta vadinti gyvensenos medicina (angl. Lifestyle Medicine).
Gyvensenos medicinos (GM) praktika realizuojama išaiškinant pacientui jo sveikatą paveikusius žalingus rizikos veiksnius ir sukuriant reikalingas sąlygas juos pašalinti. Tai nauja biomedicininias moksliniais faktais pagrįsta medicinos šaka, kurioje didžiausias dėmesys yra skiriamas mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo bei kitų gyvensenos įgūdžių koregavimui. Šiam tikslui pasiekti GM specialisto suformuojama speciali, sudaroma individualiai kiekvienam ligoniui, programą iš ligonio sveikatos sustiprinimui ir gydymui reikalingų atskirų elementų paimtus iš klinikinė medicinos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos, papildomosios ir alternatyvios medicinos bei biologijos, sociologijos, ekologijos mokslų. Tai atliekama siekiant sustiprinti organizmo imuninę sistemą ir tokiu būdu sužadinti organizmo savaiminį pasveikimą. Ši sparčiai besivystanti nauja medicinos sritis atveria galimybes originaliai pažvelgti į lėtinių neinfekcinių susirgimo prevencijos, gydymo ir reversijos klinikinę praktiką.
Skirtumai tarp tradicinės medicinos ir Gyvensenos medicinos:
Tradicinė medicina | Gyvensenos medicina |
|
|
Gyvenimo būdo medicina yra tarpdisciplininė vidaus ligų, psichosocialinės ir neuro-visuomenės sveikatos ir aplinkos bei biologijos mokslų sritis. Pagrindiniai GM principai apima ligų prevencijos strategijas, kuriomis siekiama keisti paciento gyvenimo būdo įpročius, atsižvelgiant į pagrindines biologines ligų atsiradimo priežastis ir patofiziologiją, būdingą sunkiems somatiniams susirgimams (pavyzdžiui, sunkus sisteminis uždegimas, išreguliuotas streso valdymas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.). GM yra pagalbinė gydymo forma, kuri padeda apjungti geriausius visuomenės sveikatos ir klinikinės medicinos aspektus
Gyvensenos medicinos integravimas į mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema yra labai svarbus žingsnis, kuris glaudžiai susijęs su asmeniniu ir visuomenės požiūrio į medicininę praktiką ir gyvensenos įpročių keitimu. Be to, tori atkreipiamas dėmesys į tai, kad būti kiekvienam individui formuojama sveikatai palankesnė gyvenimo ir darbo aplinka.
Visuomeniniai Gyvensenos medicinos aspektai
Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinamas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, bet reikią šias funkcijas deleguoti ir valstybinėms struktūroms. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Sveikatos srityje būtinas konstruktyvesnis dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais. Būtina plėtoti sveikatos draudimo sistemą taip, kad jos akcentai pradėtų judėtų nuo medicinines įstaigas teikiančių įmonių draudimo į asmens sveikatos draudimą.
Vertinant šalies klimatines ypatybes, geografinę bei geopolitinę padėtį, turimus rekreacinius išteklius ir susiklosčiusias tradicijas galima teigti, kad Lietuva turi vertingą potencialą sveikatos tausojančios ir sveikatą stiprinančios veiklos bei gyvensenos medicinos, kaip pelningos pramoninės srities, plėtrai europiniu ir pasauliniu mastu. Tokios veiklos vystymas įgalintų sumažinti kurortų sezoniškumo problematiką, sukurtų daug naujų darbo vietų medicinos ir kitų paslaugų srityse. Saugių ir efektyvių natūralesnės GM priemonių bei metodų platesnis pritaikymas klinikinėje praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, sukeliančių komplikacijas vaistų bei brangių medicininių chirurginių paslaugų.
Visa tai tik parodo didžio Lietuvių tautos mąstytojo Vydūno įžvalgų svarbą ir naujos, moksliniais faktais pagrįstos, medicinos srities – Gyvensenos medicinos – klinikinio panaudojimo praktines perspektyvas ir visuomeninę naudą.
Algimantas Kirkutis, profesorius, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas.