O ką stebime mes. Atėjus „Sąjūdžio“ 30-mečiui, kuris pasinaudojęs Michailo Gorbačiovo „perestrojka“ (šių eilučių autoriui teko su juo, jam lankantis (1989 m.) Lietuvoje diskutuoti ir aiškiai, pasakyti, kad Lietuva turi išeiti iš SSRS) manau pats laikas nors truputį atskleisti tos scenos užuolaidą, kuri vadinasi politika, o gerąją šio žodžio prasme valstybės valdymas.
Esu dar 2008 m. išleidęs knygą „Valstybės valdymo užkulisiai“ ir būdams iš prigimties optimistas, maniau, kad bent dalį ten minimų negerovių per dešimtmetį, tikrai pašalinsime . O ten kalbama ne apie šiaip sau negeroves o apie valstybės užvaldymą. Apie antikonstitucinio „valstybininkų“ klano susiformavimą ir šalies specialiųjų tarnybų pajungimą jų klano tikslams. Gauti kompromituojančią ar šiaip jautrią informaciją apie minėtus sprendimų priėmėjus ir jų vykdytojus. O tada jais manipuliuoti, kaip tikromis marionetėmis.
Ponai ir ponios būkite tokie malonūs ir susimąstykite, ar gali valstybėje, kurioje tikroji valdžia ir ne valdžia o šiaip iš užkulisio režisuojamo prasto vodevilio atlikėjai, būti kas nors tikro. Juk mes su jumis stebime ir skaitome arba specialiai mums pakišamą skandaliuką po skandaliuko arba labai prasto skonio visokio plauko pseudo žvaigždučių šou. Tai daroma su vienu vieninteliu tikslu. Ne siekiant sukurti normaliai ir dorai, vieningai veikiančią bendruomenę, siekiančia bendro tikslo – gėrio visiems ar bent daugumai. Deja siekiama, nedidelei grupei o teisingiau klanui, kuo daugiau naudos visų kitų sąskaita.
Kad valstybės užvaldymas niekur nedingo patvirtina ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės atviras prisipažinimas, kad ji negaudavo informacijos iš specialiųjų tarnybų tame tarpe ir iš VSD. Nežinojo, net ir apie tuos išviešintoje ir kasdien papildomoje (jau net juokingai tas pildymas atrodo) taip vadinamoje pažymoje. Rizikuoju užsitraukti mūsų specialiųjų tarnybų nemalonę, bet drįstu teigti, kad ši garsioji pažyma visai ne pažyma. Tai tik atskirų faktų ir epizodų rinkinys, kuris nuo to netampa geresnis, bet neatitinkantis solidaus dokumento formos ir turinio. Patikėkite šių eilučių autoriui tokių dokumentų perskaityti teko ne vieną.
O gerbiama Prezidentė lai neverkšlena, kad jai kažkas nedavė anksčiau. Tada leiskite paklausti, o kas skiria visų šalies specialiųjų tarnybų vadovus. Atsakau – Prezidentas/ė. Štai čia galima būtų padėti riebų tašką, bet gaunasi tik kreivas klaustukas: kas valdo valstybė? Man vadovaujant LR Seimo NSGK, o Prezidentaujant ponui Valdui Adamkui, nustatėme, kad VSD o ir kitoms specialiosioms tarnyboms vadovavo „valstybininkų“ klanas, kurio nekarūnuotu lyderiu – „pilkuoju valstybės kardinolu“ buvo tapęs ponas Albinas Januška ir Co. Tai ne mano pramanai, tai paremta konkrečiais faktais. Paminėsiu tik keletą iš jų. Nors buvusio užsienio reikalų ministro pono Antano Valionio niekaip negalime priskirti prie klanui nepatikusių, bet net juo pilnai nebuvo pasitikima.
Siunčiant slaptus dokumentus ministrui, būtinai VSD tokį patį dokumentą siūsdavo ir jo pavaduotojui A.Januškai. Nors pagal tvarką to daryti neturėjo. Negana to mes gan tiksliai išsiaiškinome, kad tuometis VSD vadovas Arvydas Pocius net nesislapstydamas nuo savo karininkų skambindavo vyriausybiniu telefonu ponui A.Januškai pasiklausti ką daryti, ne jo oficialios kompetencijos klausimais. Be to buvo ir uolių parankinių. Labai iškalbingas faktas kai buvęs VSD vadovo pavaduotojas Darius Jurgelevičius pasiėmęs operatyvinę bylą, ją laikė kelis mėnesius ir vis negrąžino ten kur ji turi būti, o VSD techninis padalinys fiksavo, kad faktai iš tos bylos žinomi tam, kuris buvo VSD sekamas. Už tokius dalykus gresia baudžiamoji atsakomybė, bet tik ne Lietuvoje. Šis ponas išstumtas iš VSD sėkmingai vystė žiniasklaidos verslą Gruzijoje, kur buvo įsigijęs TV kanalą (iš kur pinigai?). Ne prasčiau klano naudai darbavosi ir kitas buvęs VSD vadovo pavaduotojas Darius Dabašinskas, kuris „sublizgėjo“ ir CŽV kalėjimų istorijoje.
Kad valstybės užvaldymas niekur nedingo patvirtina ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės atviras prisipažinimas, kad ji negaudavo informacijos iš specialiųjų tarnybų, tame tarpe ir iš VSD.
LR Seimo NSGK nustatė ir pateikė pakankamai faktų apie valstybės užvaldymą ir apie tai, kaip jos specialios tarnybos tarnauja ne valstybei. Mes savo ruožtu padarėme bent tiek, kad per didžiausius vargus nuo vadovavimo VSD buvo nuimtas ponas Arvydas Pocius. Tam buvo žiauriai priešinamasi ir daroma viskas, kad susidoroti su manimi kaip NSGK pirmininku ir slaptos medžiagos išviešinimo iniciatoriumi. Nebesikartosiu apie visą grandinę sekusių grasinimų.
Paminėsiu vieną man labai skaudų. Vieną ankstų 2007 m. rytą mano žmona Gražina su reikalais važiuodama mieste privažiavo pagal reikiamą adresą Ulonų gatvėje. Jai kelkraštyje sustojus ir ruošiantis išlipti iš automobilio, visiškai atsitiktinai pastebėjo iš paskos didžiuliu greičiu atlekiančią kitą automašiną. Šeštuoju jausmu pajutusi kažką negero sugebėjo peršokti iš vairuotojo pusės į keleivio sėdynę. O ta kita automašina prasilenkdama numušė žmonos mašinos veidrodėlį ir nemažindama greičio nulėkė. Gatvė buvo tuščia. Manęs nebuvo Lietuvoje. Žmonos klaida, kad nesikreipė į policiją. Ji labai išsigando ir buvo šoke. Jeigu ji būtų lipusi iš mašinos, aišku, kaip būtų baigęsi tragiškai. Suprantama, kad tie signalai turėjo vieną tikslą – įbauginti.
Ir, matyt, ne tik mane, o ir man pritariančius. Mes pradėjome istorinės reikšmės darbą, tai yra valstybės apvalymą nuo suįžūlėjusių ir ją bandančių užvaldyti apsišaukėlių, kurį iškilmingai 2008 m. rinkimus laimėjusi TS-KD ir 2009 m. nauja Prezidentė žadėjo pratęsti ir užbaigti. Deja, nepadarė nieko. Matyt, grasinimai padarė savo. Nes kaip kitaip, jei ne baime, galima paaiškinti atskirų politikų elgesį. Dabar lyg feniksas iš pelenų pakilusi vėl reiškiasi ponia Rasa Juknevičienė. Lygiai taip pat ji tada per tyrimą koneveikė UAB „Dujotekaną“ ir jos savininkus. O tapusi KAM ministre viską pamiršo. Nieko neveikė ir jai antrinęs, premjeru tapęs Andrius Kubilius.
Jie ne tik nepasistengė, kad tokios dujų tarpininkės kaip ši ir panašios išvis nebeliktų, bet dar leido panašioms pinigų darymo schemoms suklestėti ir elektros energetikoje. Ir, kaip matome, būtent jų dėka labiausiai pralobo „MG Baltic“, nebuvo sutramdytas įžūlus, V.Uspaskicho siautėjimas ir Lietuvos šmeižimas. Jų valdymo metais pagal Seimo komisijos ir kitų valstybės tarnybų išaiškintas korupcines schemas, Arvydo Sekmoko valdomoje ministerijoje buvo išplauta šimtai milijonų litų. O suskystintų dujų terminalas, kurį Būtingėje ant kranto buvo galima pastatyti, pagal Bronislovo Lubio specialistų skaičiavimus, už 250 milijonus eurų. Jų išnuomoto laivo, registruoto ofšorinėje (mokesčių vengimo zonoje) nuoma per 10 metų valstybei kainuos virš 614 milijonų eurų, o kiek dar reikės išpirkimui. Be to niekas negali garantuoti, kad nebus neigiamo poveikio aplinkai tokioje jautrioje Kuršių marių ekosistemoje.
Dabartiniu metu vykstančio parlamentinio tyrimo didžiausia yda yra ta, kad buvo neišsiaiškintos esminės grėsmės valstybei ir neatsispirta, nežinau, specialiai ar ne, nuo mūsų atskleistos didžiausios grėsmės – Valstybės užvaldymo.
Už tai ponas A.Sekmokas gavo valstybinį apdovanojimą. O A.Skardžiui už teisingų faktų paviešinimą gresia apkalta. Nieko asmeniško, ponai, tik faktai. Kur jūs, mėgstantys moralizuoti, buvote, kad apgintumėte nuo šmeižto Vytautą Pociūną? Ar nors pirštelį pajudinote, kad jo šmeižikai jeigu nepasodinti tai nors viešai būtų pasmerkti. Štai būtent tokiame veidmainiškame elgesyje bei mėgstančių kitus auklėti ir matyti tikrasis politikų veidas. Kažkodėl apie tai garsioje pažymoje nė žodžio, gal kitoje po dešimtmečio perskaitysime.
Dabartiniu metu vykstančio parlamentinio tyrimo didžiausia yda yra ta, kad buvo neišsiaiškintos esminės grėsmės valstybei ir neatsispirta, nežinau specialiai ar ne, nuo mūsų atskleistos didžiausios grėsmės – Valstybės užvaldymo. Nenagrinėjami to užvaldymo mechanizmai ir veikiantys asmenys.
O toks epizodinis ir trumpas kai kurių verslo grupuočių „pakutenimas“, manau, baigsis, kaip baigėsi garsioji Darbo partijos byla. Buvo įrodytas nelegalių 24 milijonų litų kiekis, panaudotas neteisėtai užvaldant Lietuvos politinę sistemą ir nieko, vsio zakonno... Ir vėl ponas jogos mokytojas aiškiai pareiškė: grįžtu Lietuvos premjeru. Jis jums, ponuliai politikai ir Temidės tarnai, atsikrenkštė ir spjovė į veidą. O jūs pabrukę uodegas nusišluostėte ir nubėgote slėpti galvas kaip stručiai į smėlį. „Moralioji žiniasklaida“ pajutusi didelių pinigų (suprantama, daugiausia grynų) kvapą, net žodžiu nesumykė, kad tai tiesioginė grėsmė mūsų valstybei. Taip ir gimsta valstybės užvaldymas.
Negalima pamiršti vieno, kad priešiškų valstybių spec. tarnybos naudoja mišrius ir pakankamai supainiotus veikimo būdus. Ir didžiausias pavojus slypi ten, kur nesitiki.
Algimantas Matulevičius yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.
