Europos liaudies partija pasirengusi tęsti pradėtus darbus. Programoje teigiama, kad Europos Sąjunga matoma kaip vertybių bendrija, kurioje būtų užtikrintos pamatinės žmonių teisės ir laisvės. Pasisakoma už tvirtesnę Europą, kuri gebėtų ginti visų piliečių teises, puoselėti ir saugoti jų kultūrą, tradicijas ir bendrą paveldą. Didelis dėmesys skiriamas atsigaunančiai ES valstybių ekonomikai bei naujų darbo vietų kūrimui, energetinių išteklių rinkos sukūrimui, kibernetinio saugumo užtikrinimui, saugios kaimynystės stiprinimui.
Tautinė valstybė kaip natūrali bendruomenė, saistoma bendros istorijos, bendros atsakomybės už savo tautos ir kultūros likimą, yra ne kliūtis, o svarbiausias statybinis vienetas renčiant tvirtą ir drąsiai dabarties bei ateities iššūkius pasitinkančią Europą. Norėdami apsisaugoti nuo negerovių, apėmusių Vakarų Europos visuomenes, turime pasakyti, kokios ES norime. Svarstydami Europos ateitį turime vadovautis ne tik šios akimirkos interesais, tačiau ir atsižvelgti į didžiųjų europiečių bei ES tėvų kūrėjų palikimą, taip pat parodyti deramą rūpestį ateities kartoms.
Svarstydami Europos ateitį turime vadovautis ne tik šios akimirkos interesais, tačiau ir atsižvelgti į didžiųjų europiečių bei ES tėvų kūrėjų palikimą, taip pat parodyti deramą rūpestį ateities kartoms.
Būdami Europos Sąjungoje esame atsakingi ne tik už savo tautos, bet ir ES istorinę atmintį. Europa ir jos piliečiai nesijaus vieningi tol, kol nebus deramai įvertinti istoriniai, ne visada malonūs, praeities įvykiai. Rytų Europos valstybės, kartu ir Lietuva, patyrusios abiejų totalitarinių režimų jungą, privalo parodyti, jog sovietiniai nusikaltimai buvo lygiaverčiai nacistiniams.
Kurdami vertybių sąjungą itin didelį dėmesį turime skirti šeimos stiprinimui. Vis daugiau valstybių Europoje yra įteisinamos vienos lyties porų santuokos bei galimybė joms įsivaikinti. Šeima yra pamatinis kiekvienos visuomenės ramstis, svarbiausia jos ląstelė. Todėl Europai turime aiškiai pasakyti, kad tik saugodami šeimą galime sukurti stiprią Europą.
Europoje vis labiau plinta tai, ką popiežius Jonas Paulius II pavadino „mirties kultūra“. Abortai ir net eutanazija tampa vis plačiau prieinami, grindžiant juos žmogaus pasirinkimo laisve. Todėl būtina siekti gyvybės kultūros puoselėjimo. Tai pirmiausia atsakingas elgesys su užsimezgusia gyvybe, pradedant moters įsčiomis ir baigiant moraliai atsakingo mokslo paskata.
Žemė, kalba, istorija, kultūra, gyvybė ir šeima – tai tie dalykai, kuriuos Lietuva privalo puoselėti vieningoje Europoje. Tačiau ES taip pat yra būdas padėti Lietuvai įveikti kylančius iššūkius.
Lietuva vis dar priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, kuri tuo naudodamasi daro įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui. Todėl esame suinteresuoti „vieno balso“, bendra Europos energetikos politika.
Narystė Europos Sąjungoje turi darniai derėti su naryste NATO, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas Lietuvos saugumas. Lietuvos interesas yra nedalomo saugumo koncepcija, kurioje ES saugumo ir gynybos politikos tikslai neprieštarautų NATO tikslams.
Ukrainoje sprendžiamas ne tik šios šalies, bet ir Europos Sąjungos, kaip stipraus geopolitinio bei tarptautinio veikėjo, likimas. Europos saugumo sistemos kūrimas vis dar nebaigtas. Tvariausias būdas paskatinti Rytų partnerystės valstybes rinktis Europos integracijos kelią – aiški narystės Europos Sąjungoje perspektyva. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai parodytų, jog ES „atvirumo politika“ nėra tik tušti žodžiai.
Aktyvus Lietuvos dalyvavimas europinėje politikoje, aiškus savo tikslų deklaravimas ir kryptingas jų siekimas padės kurti tokią Europos Sąjungą, kuri geriausiai atstovaus Lietuvos ir jos piliečių interesus. Stiprus Lietuvos balsas prisidės prie vertybių bendrijos, tvirtos ir klestinčios Europos Sąjungos kūrimo. Džiaugiuosi, kad Kongrese pavyko nors šiek tiek sutvirtinti kartais pavojingai linguojantį Europos stuburą.
Algirdas Saudargas yra Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
