Skambios antraštės, tokios kaip „Svarstoma dėl 8 valandų darbo dienos trukmės panaikinimo“, gyventojus privertė patikėti, kad Seimas ketina įteisinti vergovę, nors siūlomos nuostatos kalba visai ne apie tai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad 8 valandų ribos darbo dienai panaikinimas tikrai nereiškia, kad darbo valandos apskritai nebus skaičiuojamos ir ribojamos. Maksimalus darbo valandų skaičius per savaitę lieka, kaip ir dabar galiojančiame Darbo kodekse, 40 valandų.
Įskaitant viršvalandžius, ši riba didinama iki 48 valandų per savaitę – lygiai taip, kaip yra ir dabar. Įvedamas naujas skaičius, kuris galbūt daugelį išgąsdino ir suklaidino – 60 valandų, tačiau toks darbo valandų per savaitę limitas būtų taikomas darbui įskaitant viršvalandžius ir esant susitarimui dėl papildomo darbo.
8 valandų darbo dienos panaikinimas leidžia įgyvendinti lankstumą tuo požiūriu, kad galimas individualus darbo laiko režimas, kai darbo valandos skirtingomis darbo dienomis gali nesutapti, tačiau net ir šiuo atveju galioja ne tik maksimali 48 valandų įskaitant viršvalandžius per savaitę riba, bet ir vienai dienai taikomas maksimalus 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, limitas.
Suprantu, kad skaičių įvairovė, įvedant naujas darbo laiką reglamentuojančias nuostatas, kai kuriuos žiniasklaidos priemonių atstovus tiesiog supainiojo, tačiau noriu pabrėžti, kad 8 valandų limito darbo dienai panaikinimas turi būti vertinamas sistemiškai – viso straipsnio, reglamentuojančio maksimalų darbo laiką, kontekste.
Taip pat negaliu nepastebėti, kad naujojo Darbo kodekso svarstymas vyksta dar tik Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur išsamiai du kartus per savaitę po kelias valandas narpliojamos įvairios subtilybės ir vyksta karštos diskusijos, ir dar tikrai neaišku, kada Kodeksą svarstys ir priiminės visas Seimas plenariniame posėdyje.
Nepaisant to, žiniasklaidoje įvairių interpretacijų, kurios dažnu atveju klaidina visuomenę, pasirodo dažniau nei vyksta komiteto posėdžiai. Taip pat labai keistai atrodo į elektroninį paštą nuolat gaunami privačių kompanijų pasiūlymai dalyvauti mokamuose (!) seminaruose apie naująjį Darbo kodeksą.
Aš pats, aktyviai dalyvaudamas komiteto posėdžiuose, matau, kiek yra diskutuojama dėl įvairių nuostatų ir kaip jos po svarstymo pasikeičia nuo Darbo kodekso rengėjų siūlyto varianto, todėl nelabai įsivaizduoju, kaip galima žmonėms siūlyti susipažinti su dar negaliojančiomis (ir kai kuriais atvejais net neįsigaliosiančiomis) nuostatomis ir imti už tai pinigus!
Visada darbo santykių kontekste siekiu palaikyti silpnesnę pusę – darbuotoją, tačiau turiu pripažinti, kad kai kurios nuostatos jau yra tapusios panacėja, todėl lankstumo darbo santykiuose tikrai reikia šiek tiek daugiau, nei jo yra dabar. Kritikams ir skeptikams galiu tik pasakyti, kad nereikia kiekvienos į viešumą paleidžiamos informacijos dozės priimti kaip absoliučios tiesos ir už konkrečius teiginius ar pasisakymus suskubti teisti Seimą in corpore.
Paskutinį savo pastebėjimą noriu skirti kolegai Remigijui Ačui, dar praėjusios savaitės savo publikacijoje mano pavardę paminėjusiam, ko gero, daugiau kartų nei iki tol visus kartus sudėjus. Taigi gerb. kolega, noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad naujojo Darbo kodekso rengėjai buvo ne Seimo nariai, ir net ne Vyriausybės nariai – valdančiųjų atstovų, kuriuos Jūs kaltinate įvairiais dalykais, rengėjų grupėje nebuvo.
Darbo kodeksą parengė mokslininkai, o dabar Socialinių reikalų ir darbo komitete vyksta intensyvus siūlomų nuostatų svarstymas ir analizuojamas jų praktinis pritaikymas, todėl Projekto nuostatų vertinti kaip galutinių negalima, kaip ir negalima Jūsų išsakytais teiginiais klaidinti Lietuvos žmonių.
Gražių švenčių, prasmingų minčių ir susitelkimo visų mūsų labui!
Algirdas Sysas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas
