Pereinamasis laikotarpis sukels sunkių padarinių
Tačiau pereinamojo laikotarpio sąlygos kol kas neaiškios. Apskritai kalbant, Jungtinė Karalystė (JK) šiuo laikotarpiu turėtų išsaugoti visas komercines teises, susijusias su naryste ES, toliau mokėtų įmokas į biudžetą bei laikytųsi ES taisyklių ir teisminių sprendimų. Tai reiškia, kad iki 2021 m. JK bus ES valstybė narė, neturinti balsavimo teisės.
Derybų metu (iki 2018 m. spalio mėn.) turėtų būti pasirašyta nauja prekybinė sutartis tarp ES ir JK, kurią turėtų ratifikuoti Valstybės narės bei britų parlamentas. Pereinamasis laikotarpis – sudėtinė naujos prekybinės sutarties dalis. „Brexit“ be sutarties (absoliučiai jokio susitarimo) reiškia sunkius padarinius britų prekybai ir ekonomikai: 80 mlrd. svarų valstybės biudžeto deficitas, kurį valstybei reikės padengti per 15 metų. Tam reikės pasiskolinti 120 mlrd. svarų.
„Brexit“ pasekmes taip pat pajus beveik visi ekonomikos sektoriai ir kai kurie regionai. Tokius duomenis paviešino laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu britų vyriausybės pranešimu apie šalies pasitraukimo iš Bendrijos pasekmes.
Juridiškai – nepriklausoma, ekonomiškai – integruota
T.May pažadėjo išsaugoti „gilius ir ypatingus“ santykius su Europa ir susitarti dėl naujo prekybinio susitarimo. Savo konceptualią viziją dėl „Brexit“ ji pateikė 2017 m. garsiojoje Florencijos kalboje, kurios pagrindinis leitmotyvas toks: jeigu dabar prekyba vyksta be muitų ir administracinių procedūrų, tai niekas netrukdo ir ateityje išsaugoti tokį režimą.
Su kiekviena diena ilgėja sąrašas sričių, dėl kurių britų verslas turėtų likti ES: muitų ir PVM režimai, chemijos, medicinos sritys ir ypač finansinės rinkos. Manau, kad po keleto mėnesių šis sąrašas apims visas ES veiklas ir politikas.
„Brexit“ be sutarties reiškia sunkius padarinius britų prekybai ir ekonomikai: 80 mlrd. svarų valstybės biudžeto deficitas, kurį valstybei reikės padengti per 15 metų.
T.May išdėstė savo poziciją pačiomis aktualiausiomis temomis. Bet principinė JK nuostata yra teisinė nepriklausomybė: autonomiškumas nuo ES institucijų, ypač nuo ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos.
Redukavus jos Florencijos kalbą į paprastą formulę, reikštų, kad JK juridiškai nori tapti nepriklausoma, bet ekonomiškai likti integruota. Ir, žinoma, nieko nemokėti į ES biudžetą.
Derybų metu paaiškėjo ir dar viena svarbi detalė: Norvegija pareiškė, kad pareikalaus savo susitarimų su ES peržiūros. „Šiaurės intervencija“ – nauja kliūtis T.May, kuri nori su ES „visa apimančios, specialios partnerystės“. Norvegijos įnašas į ES biudžetą vienam gyventojui yra didesnis negu JK. Taip, pavyzdžiui, 2015 m. jos įnašas į ES biudžetą siekė 0,25 proc. šalies BVP. Tai reiškia, kad „Brexit“ klausimas iš tikrųjų yra svarbus ne tik valstybėms narėms.
„Kanada plus plus plus“
Aiškėja vis daugiau detalių apie būsimus ES ir JK prekybinius santykius. Logika paprasta ir aiški: JK gali pasirinkti arba Norvegijos modelį – viena rinka, bet Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir įnašai į ES biudžetą, arba – paprastą susitarimą dėl laisvosios prekybos.
Kokia ES pozicija JK atžvilgiu? Ji visiškai priešinga negu britų. Jos moto: norite išeiti iš ES – eikite. Tokia paprasta ir aiški nuostata turi visus įtikinti ir leisti suprasti, kiek iš tikrųjų ES svarbi valstybių narių ekonomikoms.
Paviešinta Vyriausiojo ES derybininko M.Barnje prezentacijos skaidrė rodo, kad britai linksta prie sau tinkamiausio modelio: ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarties (CETA), kurią Briuselis vadina moderniausiu iš visų kada nors Europos sudarytų susitarimų.
Šis susitarimas įsigaliojo 2017 m. ir panaikino 98 proc. muitų tarifų, pripažįsta įgytą profesinę kvalifikaciją, supaprastina reikalavimus prekybai ir strategiškai svarbių investicijų pritraukimui. Tuo pat metu iš eksportuotojų ES reikalauja, kad prekės būtų pagamintos Kanadoje.
Pavyzdžiui, Lietuvai Kanada iki šiol buvo nereikšminga – tik 36 eksporto partnerė. Lietuvos verslininkai gali susidurti ir su didesne konkurencija ES: su produkcija, kuri Kanadoje pagaminama pigiau. Pavyzdžiui, trąšos iš Kanados gali būti pigesnės už gaminamas „Achemoje“.
Bet CETA apima tik dalį paslaugų sektoriaus. Todėl adaptavus šią sutartį ES ir JK prekybiniams santykiams, britų finansinės institucijos prarastų galimybę teikti paslaugas ES vidaus rinkoje. Tai yra be galo svarbu Londono Sičiui, kurio neoficialiu devizu laikomas posakis „Sičio verslas yra verslas“ (The Citys business is business).
Atsižvelgiant į tai britų derybininkai nori patobulinti CETA sutartį ir transformuoti ją į vadinamąją „Kanada plus plus plus“ variantą. Tai reiškia, kad britai iš dviejų ES laisvos prekybos susitarimų su Japonija ir Pietų Korėja perima tai, kas geriausia, ir taip pat atsižvelgia į tai, ko abiejose sutartyse trūksta, įskaitant paslaugas.
Tačiau ES derybininkai tokius britų reikalavimus atmeta: būsimajame prekybiniame susitarime finansinėms paslaugoms „nebus vietos“. Nėra tokio prekybinio susitarimo, kuris būtų atviras finansinėms paslaugoms. Tokius britų norus galima pavadinti „skritulio kvadratūra“: jeigu ES daugiau siūlo britams, tai daugiau turėtų gauti ir kanadiečiai. Todėl toks CETA susitarimas būtų „visiškai nepriimtinas“. Jis galimai taip pat susilpnintų ir kai kurių finansų įstaigų veiklos priežiūrą.
Be to, prekybiniai susitarimai sudaromi vadovaujantis vadinamuoju didžiausio palankumo režimo taikymo principu: jeigu vienas ES sutarties partneris gauna naudą, savaime tai galioja ir visiems kitiems.
Kovos dėl susitarimo 
Atsižvelgiant į tai, didelė tikimybė, kad britų finansų sektoriui nebus daroma jokių išimčių ar privilegijų. Tikėtina, kad su jais taip pat nebus pasirašyta ir speciali sutartis, atveriantį kelią britų finansinėms įmonėms patekti į ES 27 valstybių narių vidaus rinką. Žinoma, britai ir toliau kovos dėl tokio prekybos susitarimo. Jiems paslaugų sektorius be galo svarbus. Paslaugos – sparčiausiai auganti globalios prekybos sritis, užtikrinanti britams didžiausią komparatyvinį pranašumą
Šis sektorius – nuo finansinių paslaugų iki parduotuvių ir viešbučių – aprėpia apie 80 proc. JK ekonomikos. Londono Sitis sukuria apie 10 proc. šalies BVP ir yra didžiausias pasaulyje finansinių paslaugų eksportuotojas. Jam tenka net 78 proc. prekybos ES valiutų rinkoje.
Lietuvoje paslaugų eksporto dalis šalies BVP siekia apie 17 proc. viso BVP. Didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto ir importo dalį sudaro transporto paslaugos.
Britų sprendimas trauktis iš ES padarys neigiamą poveikį JK ekonomikos augimui. Tačiau, nepaisant to, Londonas apžvelgiamoje ateityje liks Europos finansiniu centru ir kartu su Niujorku išsaugos savo kaip svarbiausio pasaulio prekybos dominuojančio centro pozicijas. Kai kurios darbo vietos persikels į Europą, kitas užpildys. Londono kaip finansinio centro augimo tempai sulėtės. Jie nebus tokie įspūdingi kaip dabar. Bet Azijoje nėra nė vieno kito miesto, kuris dominuotų. Niujorkas – JAV finansinis centras, Londonas – Europos finansinis centras. Jis tokiu dar ilgai išliks.
Griežtas „ne“ dvišaliams susitarimams?
Londonas tikisi, kad ES stovykloje nebus tokios monolitinės vienybės, kuri buvo pirmame derybų etape. Tačiau kol kas „Brexit efektas“ nesuveikė: likusios 27 valstybės narės susivienijo. Dėl šio britų akibrokšto nė viena valstybė narė nepasekė britų pavyzdžiu. Net vengrai ir lenkai, atvirai konfliktuojantys su Briuseliu, nekelia jam jokių papildomų reikalavimų. Rezultatas gavosi priešingas: derybos vyksta pagal formulę „27 prieš vieną“. Ar ES pozicija ir toliau išliks tokia: derėtis vieningai ir griežtas „ne“ dvišaliams susitarimams?
Remiantis naujausiais EK duomenimis, po „Brexit“ reikės užlopyti 12 mlrd. Eur kasmetinę ES biudžeto skylę. Bet ir čia valstybės demonstruoja didelį optimizmą: jos pasirengusios daugiau mokėti Briuseliui. Aštuonios Rytų Europos šalys Budapešte preliminariai susitarė iki 1,1 proc. BNP padidinti savo tiesioginius įnašus į 2021–2027 m. ES biudžetą. Estijos prezidentė irgi pasiruošusi perimti estafetę iš Višegrado šalių.
Tačiau mūsų prezidentė kol kas tyli ir svarsto, ką jai daryti. Lietuvoje dabar siaučia dar neregėta nuo nepriklausomybės dienų politinė karštinė, apėmusi bene visą mūsų politinį elitą ir masines informacijos priemones. Briuselis dabar mažai kam rūpi. Be to, gynybai skyrę 2 proc. BVP ir dar daugiau negu iki šiol ES biudžetui, vargu ar tuomet visi „pavežtume“.
Algis Junevičius yra Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius.
